Tulpės sodinamos rudenį, idealus laikas – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos.

Jei planuojate sodinti tulpes gėlyne savo malonumui, mūsų nuomone, jos atrodo neabejotinai geriausiai, kai sodinamos didesnėmis grupėmis, todėl sodinkite svogūnėlius į grupes, o ne po vieną čia ir ten. Net ir rinkdamiesi patariame imti mažiau rūšių, bet didesnį kiekį svogūnėlių, kad sodinimas būtų kuo tankesnis. Bet kokiu atveju raskite vietą, kur pavasarį yra pilna saulė ir, svarbiausia, kur ilgai neužsistovi vanduo.

Tulpių sodinimui visiškai pakaks įrankių, kuriuos jau seniai turite sode — kastuvas ir nedidelė kastuvėlis. Nereikia jokių svogūnėlių sodintuvų, krepšelių ar kitų gudrybių. Be įrankių mums prireiks smėlio ir komposto.

Jei turite sunkią dirvą, kurioje laikosi vanduo, tikrai rekomenduojame dirvą gerai praturtinti smėliu. Nebūtina pirkti brangaus kvarcinio smėlio, galite paimti smėlį, kurį turite po ranka (iš smėlio dėžės), arba rinktis patį paprasčiausią statybinį smėlį¹. Smėlį sumaišome su žeme, kad ji būtų laidi, vanduo lengviau nutekėtų ir neužsilaikytų. Jei lysvėse ilgai stovėtų vanduo, tulpių svogūnėliai supūtų ir pavasarį žiedų nesulauktumėte.

Lysvės dugne verta įterpti ploną sluoksnį komposto, visada geriau naudoti savo kompostą nei iš pramoninės kompostavimo aikštelės, ir tikrai bent metų senumo; nenaudokite šviežio mėšlo ar šviežių vištų išmatų.

Tai klausimas, kuris dalija visus sodininkus.

Neiškasti tulpių ir palikti jas toje pačioje vietoje kelerius metus galima, tik stebėkite, kad pavasarį nupjovus kotą (į vazą) visada liktų bent 2 apatiniai lapai, jie natūraliai sudžius ir taip svogūnėlis pasiims visas reikiamas maistines medžiagas kitiems metams. Jei tulpės žydės sode ir neskinsite jų į vazą, peržydėjus nukirpkite žiedą, taip tulpė nukreips savo energiją į svogūnėlį, o ne į sėklų kūrimą. Kitais metais tulpės vėl žydės toje pačioje vietoje.

Taip pat galite kasmet po žydėjimo svogūnėlius iškasti, pamatysite, kad atskiri tulpių svogūnėliai padaugėjo, ir rudenį vėl pasodinti. Mažesnė rizika, kad jie lysvėje pasimes ar įsiraus negrįžtamai giliai. Vėlgi, jei skinate tulpes į vazą, palikite bent 2 apatinius lapus; jei tulpės žydi sode, nukirpkite žiedą, kad tulpė nukreiptų energiją į svogūnėlį, o ne sėklas.

Abiem atvejais reikia turėti omenyje, kad kitais metais tulpės nebežydės taip gausiai kaip pirmaisiais. Svogūnėlis palaipsniui išsenka, o naujai išaugusiems svogūnėliams prireikia poros metų, kol jie pasiekia tinkamą dydį.

Mūsų nuomone, geriausias būdas yra rotuoti tulpes, t. y. kasmet po to, kai jos sudžiūsta, iškasti svogūnėlius, padalyti ir pasodinti naujoje sodo vietoje. Tuo pačiu galite įsigyti naujų svogūnėlių ir pasodinti juos kartu. Kitais metais vėl tas pats – iškasti, padalyti ir sodinti naujoje vietoje. Prie ankstesnės vietos rekomenduojame grįžti tik po 3 metų. Taip išvengsite ligų ir kenkėjų. Apskritai sėjomaina sode yra gera praktika, taip minimizuojate dirvos išsekimą, ligas ir kenkėjus.

Jei turite gėlių ūkį ir auginsite tulpes grynai skynimui, instrukcija šiek tiek skiriasi. Skiriasi tuo, kaip svogūnėliai sodinami, kaip tulpės skinamos ir galiausiai tuo, kokioje stadijoje skinate. Gėlių ūkiai augina tulpes kaip vienmečius augalus.

Mūsų ūkyje kasmet pasodiname dešimtis tūkstančių tulpių, o kadangi vietos turime mažai, sodiname labai tankiai. Parenkame vietą, kur neužsilaiko vanduo ir kur žemė yra gražiai puri. Mūsų ūkis yra šiek tiek pasviręs, tad niekada nesodiname tulpių pačiose žemiausiose lysvėse.

Mūsų lysvės yra 90 cm pločio ir 14 m ilgio. Per visą lysvės ilgį iškasame 10–15 cm gylio griovį. Į taip iškastą lysvę sodiname vieną tulpę šalia kitos, ne daugiau kaip 2–3 cm atstumu viena nuo kitos, ir netrukus turime tikrą tulpių kilimą.

Visas pasodintas tulpes gausiai paliejame ir uždengiame anksčiau iškasta žeme. Atidžiai stebėkite, kad svogūnėlių neuždengtumėte per storu sluoksniu, užtenka vos vieno ar dviejų svogūnėlių aukščio. Tai paspartins jų derlių pavasarį. Jei pas jus būna atšiaurios žiemos ir bijote, kad tulpių svogūnėliai sušals, galite lysves uždengti šiaudais (arba neaustine danga), kuriuos pavasarį, kai tik jos pradės dygti, pašalinsite.

Tulpes skiname kartu su svogūnėliu, jis visą tulpės laikymo laiką tieks jai maistines medžiagas. Kai norėsime tulpę naudoti puokštėje, nupjausime svogūnėlį ir kotą įstatysime į vandenį „atsigerti" (hidratuoti). Tulpių svogūnėlius kasmet perkame naujus, nes šie išsekę iš šaldytuvo nebeprodukuoja tinkamų žiedų. Mums tai ramybės nedavė ir, žinoma, išbandėme – iš tokių svogūnėlių kitais metais pražysta tik nykštukinė tulpė.

Tulpes skiname vos tik pumpure pasimato spalva. Pilnavidurėms tulpėms tai vyksta šiek tiek vėliau. Po skynimo užfiksuojame tulpes kartu su svogūnėliu vertikalioje padėtyje ir jos keliauja į vėsinimo patalpą, kur nustatyta 0–2 °C temperatūra. Taip tulpes galime saugoti dar kelias savaites be jokios įtakos jų kokybei.