Katžolė

Ši katžolė auga stačiai, kerais. Jos lapai ir melsvai violetiniai žiedai yra didesni nei daugumos labiau žinomų katžolių. Gerai tinka mišriems daugiamečių gėlių gėlynams. Gerai pakenčia sausrą, tačiau pilna kaitra jai netinka.

Mažiau žinoma, aukštesnio augumo katžolės rūšis. Mūsų kraštuose natūraliai aptinkama retai, tik šiaurės vakarų ir vidurio Čekijoje bei pietų ir vidurio Moravijoje, kur auga krūmuotuose šlaituose ir ganyklose. Priklauso prie stipriai nykstančių rūšių.

Katžolės yra idealios rožių kompanionės, tinka natūralistinio stiliaus sodams, o žemesnės rūšys – ir loveliams bei vazonams. Kai kurios iš jų yra nenugalimas traukos objektas katėms, tai sukelia haliucinogenas nepetalaktonas. Didžiausia jo koncentracija turėtų būti Nepeta cataria rūšyje. Priešingai, citrina kvepiančios katžolės kačių esą netraukia. Botaninis pavadinimas Nepeta greičiausiai kilęs iš senovės etruskų miesto Nepet – Nepi (dabartinėje Italijos Viterbo provincijoje), kur šis augalas kadaise buvo auginamas. Kekinė katžolė natūraliai auga sausose pievose ir uolėtuose, akmenuotuose šlaituose nuo Kaukazo iki Vidurinės Azijos. Ji turi aromatingus pilkšvai žalius lapelius ir suformuoja kerinį pusrutulio formos krūmelį. Amelia žydi šviesiai rausvais žiedeliais su tamsesne purpurine taurele.