Eleboras Double Ellen Yellow Spotted

Čemerytės reikalauja vidutinio laistymo. Dirva turėtų būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne „pelkėta“.

• Kruopštus laistymas yra itin svarbus po pasodinimo, kol daigai įsišaknija.
• Nepamirškite laistyti sausais pavasario laikotarpiais, kai augalas žydi ir formuoja naujus lapus.
• Vasarą, kai augalas yra pusiau pavėsyje, jam dažniausiai užtenka mažiau vandens, tačiau dirva neturėtų visiškai išdžiūti.

Taip, genėjimas yra labai naudingas tiek augalo sveikatai, tiek išvaizdai. Žiemos pabaigoje (prieš pat žydėjimą) nupjaukite ir pašalinkite visus neestetiškus pernykščius lapus prie pat žemės. Yra dvi pagrindinės priežastys:

1. Nauji žiedai daug geriau atsiskleidžia, kai jų neuždengia seni lapai.
2. Taip išvengsite grybelinių ligų (juodosios dėmėtligės) plitimo nuo senų lapų ant naujų ūglių.

Čemeris formuoja lėtai besiplečiančius kerus. Rekomenduojamas sodinimo atstumas yra 50 cm. Viename kvadratiniame metre sodinama apie 4–6 augalus. Tai užtikrins, kad kiekvienas augalas subrendęs turės pakankamai vietos ir oro cirkuliacijos, o tai padeda išvengti grybelinių ligų.

Taip, auginti vazonuose galima, tačiau nepamirškite, kad čemeris (Helleborus) turi gilias šaknis. Todėl rinkitės aukštesnį ir pakankamai erdvų vazoną.

• Užtikrinkite gerą drenažą, kad šaknys nemirktų vandenyje.
• Žiemą saugokite šaknų gumulą nuo peršalimo (vazoną apvyniokite arba įkaskite į žemę).

Čemeris mėgsta tręšimą, kad gausiai žydėtų. Idealu:

• Pavasarį: Į dirvą aplink augalą įterpti brandaus komposto arba naudoti lėtai tirpstančias trąšas daugiametėms gėlėms.
• Mulčiavimas lapų kompostu taip pat padeda išlaikyti drėgmę ir suteikia maistinių medžiagų.

Taip, tai labai atspari daugiametė gėlė. Ji atspari šalčiui iki 5a zonos, o tai atitinka -28,9 °C – -26,1 °C temperatūrą. Mūsų sąlygomis ji peržiemoja be problemų. Kadangi ji visžalė (arba pusiau visžalė), lapai puošia sodą ir žiemą, kol žiemos pabaigoje jų nepašalinsite.

Taip, be abejo! Čemeris yra labai vertingas maisto šaltinis bitėms, kamanėms ir kitiems apdulkintojams, nes žydi tuo metu (vasarį–balandį), kai gamtoje dar trūksta kitų žydinčių augalų.

Mūsų siūlomi čemeryčių daigai yra dauginti generatyviniu būdu (iš sėklų). Tai reiškia, kad kiekvienas augalas yra savotiškas originalas ir turi savo genetinį rinkinį.

Nors dominuojanti spalva yra persikinė ar abrikosinė, galutinis atspalvis gali šiek tiek skirtis arba turėti specifinių taškučių. Šis kintamumas yra natūralus ir laikomas čemeryčių auginimo žavesio dalimi.

Taip, visos augalo dalys yra nuodingos žmonėms ir naminiams gyvūnams, jei bus prarytos. Augalo sultys jautriems žmonėms gali sukelti odos dirginimą, todėl tvarkant augalą (genint, sodinant) rekomenduojame mūvėti sodo pirštines.

Ši veislė priklauso ankstyvosioms daugiametėms gėlėms, kurios džiugina savo žiedais jau žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Žydėjimas paprastai vyksta vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Tai vienas iš nedaugelio augalų, suteikiančių ryškų spalvinį efektą net tada, kai sodas dar „miega“, ir dažnai pražystantis net po sniegu.

Dažniausia problema yra juodoji dėmėtligė (Coniothyrium hellebori), kuri pasireiškia juodomis dėmėmis ant lapų. Prevencija – kruopštus senų lapų pašalinimas žiemos pabaigoje. Jei dėmių atsirado, pažeistas dalis nedelsdami nupjaukite ir pašalinkite (nedėkite į kompostą). Kartais per didelėje drėgmėje gali pasirodyti ir pilkasis pelėsis (botrytė).

Nors čemeris yra atsparus, jį gali užpulti kai kurie kenkėjai:

• Amarai: Dažnai atsiranda pavasarį ant jaunų lapų ir žiedų.
• Šliužai ir sraigės: Gali apgraužti lapus ir žiedus, ypač jaunų augalų.
• Straubliukai: Jų lervos gali graužti šaknis, o suaugę vabalai išgraužia skylutes lapuose.

Taip, čemeris lengvai pasisėja pats. Jei leisite žiedams subręsti, sėklos išbyrės aplinkui. Tačiau turėkite omenyje, kad nauji daigai nebūtinai bus identiški motininiam augalui – žiedų spalva ir forma gali skirtis. Jei nenorite, kad augalas pats pasisėtų, laiku nupjaukite peržydėjusius žiedus.

Taip, čemerytės puikiai atrodo ir skintų gėlių puokštėse, tačiau reikia žinoti vieną gudrybę. Neskinkite jų iškart po išsiskleidimo, kitaip jos greitai nuvys.

Skynimui jos tinkamos tik tada, kai žiedas subręsta ir centre pradeda formuotis sėkladėžės. Šioje stadijoje stiebai yra tvirtesni, o žiedas vazoje išlieka šviežias kur kas ilgiau.

Sėkmingam auginimui paruoškite dirvą, kuri yra:

• Humusinga ir maistinga (turtinga organinių medžiagų).
• Laidi vandeniui (nemėgsta užmirkimo, šaknys gali pradėti pūti).
• Priemolis, kuris sugeba išlaikyti tinkamą drėgmę.

Jei sode turite sunkią molingą dirvą, prieš sodinimą rekomenduojame ją pagerinti kompostu ir smėliu.

Čemeris (Helleborus orientalis) yra idealus augalas pusiau pavėsingoms ar pavėsingoms vietoms. Jis puikiai jaučiasi:

• Po lapuočiais medžiais ir krūmais, kur vasarą turi pavėsį, o žiemą, kai žydi, gauna pakankamai šviesos.
• Pavėsingose lysvėse kartu su paparčiais ar melsvėmis.
• Vietose, kur dirva apsaugota nuo išdžiūvimo kaitrioje saulėje.

Pilnoje saulėje augalas kentėtų, nebent dirva būtų nuolat drėgna.