





Physostegia virginiana

Physostegia virginiana

Hyssopus officinalis

Knautia macedonica

Sidalcea

Coreopsis verticillata

Catananche caerulea

Rudbeckia fulgida

Helleborus orientalis

Lythrum salicaria

Anemone hybrida

Papaver orientale

Centaurea montana

Nepeta faassenii

Echinacea purpurea

Achillea millefolium

Echinops bannaticus

Leucanthemum vulgare

Sidalcea

Geum rivale

Anemone tomentosa

Lavandula angustifolia

Anemone hybrida

Phlomis russeliana

Achillea millefolium

Lychnis coronaria

Alchemilla mollis

Anaphalis triplinervis

Echinacea purpurea

Veronicastrum virginicum
Virgininė gumbenė (Physostegia virginiana) yra tvirta ir nereikli daugiametė gėlė. Geriausiai ji jaučiasi derlingose dirvose, kurios geba gerai sulaikyti drėgmę. Nebijokite sodinti jos net į sunkesnę molingą dirvą, kurią ji puikiai ištveria. Vieta turėtų būti saulėta, kur ji žydės gausiausiai, tačiau ištvers ir pusiau pavėsį. Tačiau per dideliame pavėsyje ji gali stiebtis į šviesą, o stiebai gali linkti. Sodindami laikykitės bent 50 cm atstumo, nes augalas suformuoja vešlius kerus, kurie laikui bėgant plečiasi į plotį.
Kadangi gumbenė natūraliai auga drėgnesnėse vietose, svarbu užtikrinti jai pakankamai vandens – sausos ir smėlingos vietos jai netinka. Jei planuojate auginti vazone terasoje, tai įmanoma, tačiau pasiruoškite būtinybei dažnai laistyti. Vazonuose substratas džiūsta daug greičiau nei atviroje dirvoje, o gumbenė į sausrą reaguoja lapų vystimu. Auginimui vazonuose naudokite derlingą substratą, geriausia sumaišytą su trupučiu molio ar hidrogelio geresniam vandens sulaikymui.
Vienas didžiausių šio augalo privalumų yra jo didžiulis gyvybingumas ir atsparumas. Jis praktiškai neserga ligomis, o kenkėjai jį aplenkia, todėl tai idealus augalas ekologiškiems ir mažai priežiūros reikalaujantiems sodams. Tačiau jis turi natūralią tendenciją plisti požeminėmis atžalomis, todėl, jei norite išlaikyti jį tiksliai apibrėžtoje vietoje, sodindami naudokite šaknų barjerą (pavyzdžiui, įkastą plastikinį kraštą). Jei keras per daug išsiplėtė, pavasarį ar rudenį kastuvu paprasčiausiai atskirkite kraštines dalis. Taip augalą lengvai atnaujinsite, o gautus daigus galėsite padovanoti ar pasodinti kitoje drėgnoje sodo vietoje.
Žydi vasaros pabaigoje, nuo rugpjūčio iki spalio, taip pagyvindama sodą tuo metu, kai daugelis kitų vasaros daugiamečių gėlių jau nužydėjusios. Jos žiedai yra valgomi, tad galite drąsiai naudoti juos kaip neįprastą salotų ar desertų puošmeną. Žiemai augalo specialiai dengti nereikia, jis yra itin atsparus šalčiui net mūsų šalčiausiose zonose. Sudžiūvusius stiebus rekomenduojame palikti lysvėje per visą žiemą – jie ne tik saugo augalo šerdį, bet ir apsnigti ar šerkšnu pasidengę atrodo labai dekoratyviai ir suteikia prieglobstį smulkiems vabzdžiams. Pavasarinis lysvės sutvarkymas susideda iš paprasto visų antžeminių dalių nukirpimo prie pat žemės dar prieš naujų lapelių dygimą.
Pateikta informacija yra pagrįsta mūsų patirtimi, prašome ja vadovautis tik kaip rekomendacija. Terminai gali skirtis priklausomai nuo sezono, klimato, vietos, sėjos ir persodinimo datų bei, galimai, sąlygų šiltnamyje. Visada rekomenduojame išbandyti, kaip augalas auga jūsų sąlygomis. Prašome nelaikyti to garantija.
Šią prekę galima rasti šiose kolekcijose.







Daugiamečių augalų, žolių ir narcizų kolekcija
Jei vasarą mėgstate pabėgti iš karšto miesto į vėsų sodo kampelį ir ieškote tinkamos daugiamečių augalų kompanijos, ši kolekc…
Pamatykite, kaip atrodo daigas metų eigoje.


















Physostegia virginiana

Physostegia virginiana

Physostegia virginiana

Physostegia virginiana

Physostegia virginiana

Alchemilla mollis

Achillea millefolium

Verbena bonariensis

Salvia nemorosa

Perovskia atriplicifolia

Gaura lindheimeri

Echinacea purpurea

Echinacea pallida

Eryngium planum

Echinacea purpurea

Salvia nemorosa

Calamintha nepeta

Rudbeckia fulgida

Calamintha nepeta ssp. nepeta

Gaura lindheimeri

Salvia nemorosa

Leucanthemum vulgare

Achillea millefolium

Perovskia atriplicifolia

Salvia nemorosa