Šlamutis Peach Blossom Mix

Šlamutes rekomenduojame daiginti. Sėją pradėkite nuo kovo iki birželio mėnesio, geriausia likus 4–8 savaitėms iki paskutinių šalnų. Sėklas sėkite į daigyklą tiesiai ant substrato paviršiaus ir neužberkite žemėmis, nes dygimui joms reikia šviesos. Kad paviršius išliktų optimaliai drėgnas, rekomenduojame jas lengvai užberti plonu vermikulito sluoksniu, kuris praleidžia šviesą.

Šlamučių sėklos yra labai smulkios ir guli tik ant substrato paviršiaus. Laistydami iš viršaus, galėtumėte jas lengvai nuplauti ar nustumti į daigyklos kampą. Todėl būtina laistyti iš apačios – įstatykite daigyklą į dubenį su vandeniu ir leiskite substratui sugerti drėgmę per apačią. Šį procesą kartokite, kol išaugs stipresni daigeliai.

Rekomenduojame į vieną daigyklos narvelį sėti 2–6 sėklas. Šlamučių (Helichrysum) sėklų daigumas yra natūraliai mažesnis, todėl taip užsitikrinsite, kad išaugs pakankamai daigų. Norint, kad nuostabiame abrikosų ir rožinės spalvų mišinyje būtų tolygiai atstovaujamos visos spalvos, geriausia išsėti visą pakuotę vienu metu.

Dygimas paprastai trunka 7–14 dienų. Ideali temperatūra dygimui yra gana aukšta – nuo 20 iki 24 °C. Kai sėklos sudygsta ir pasirodo pirmieji lapeliai, temperatūrą rekomenduojama sumažinti iki 18–21 °C. Daigams naudingas ir nedidelis temperatūros sumažėjimas iki 16 °C – tai padės išvengti jų ištįsimo.

Šlamutės mėgsta šilumą ir šviesą! Sode joms parinkite visiškai saulėtą vietą. Kalbant apie dirvą, geriausiai jos auga laidžioje ir humusingoje žemėje. Jos nemėgsta sunkių ir įmirkusių dirvų, todėl užtikrinkite gerą drenažą.

Šlamutės reikalauja vidutinio drėgmės kiekio. Pasodinę lauke, laistykite reguliariai, kad augalai gerai įsišaknytų. Tačiau kai tik jie sustiprėja, tampa labai atsparūs sausrai. Laistymą visada derinkite prie esamų orų, dirvos paviršius tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti.

Lauke daigelius sodinkite tik praėjus paskutinėms pavasario šalnoms, dažniausiai antroje gegužės pusėje, nes augalas visai nėra atsparus šalčiui. Sodinimo metu laikykitės 15–30 cm atstumo, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti, šakotis ir būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija.

Kadangi veislė užauga iki 80–100 cm aukščio, atrama yra tikrai rekomenduotina. Galite naudoti virš gėlyno horizontaliai ištiestus tinklus arba atskirus kuoliukus prie kerų. Taip išvengsite nepageidaujamo stiebų lūžinėjimo pučiant stipriam vėjui ar lyjant gausiam lietui.

Taip, genėjimas (viršūnėlių skabymas) yra labai rekomenduotinas. Kai daigelis šiek tiek paauga ir sustiprėja, nupjaukite arba nuskabykite pagrindinį ūglį. Dėl to augalas gražiai išsišakos, bus vešlesnis ir išaugins daug daugiau žiedų ant ilgų, tvirtų stiebų.

Augalai gausiai žydi nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai yra maždaug 4 cm dydžio, o šiame specialiame mišinyje vyrauja oranžiniai ir rožiniai atspalviai. Galite tikėtis abrikosų, kramtomosios gumos, terakotos ir apelsinų spalvų, kurios gėlyne sukuria tobulą vizualinį koncertą su pilkšvai žaliais lapais.

Nors šlamučių žiedai nėra aromatingi ir nekvepia, jų ryškios spalvos labai patikimai veikia vabzdžius. Jie traukia bites, drugelius ir kitus naudingus apdulkintojus, todėl jūsų sodas dėl jų tiesiog atgis.

Jums nėra ko nerimauti – šlamučiai nėra nuodingi ar toksiški. Jie visiškai saugūs vaikams, šunims, katėms ir kitiems naminiams gyvūnams. Tačiau žiedai ir lapai nėra valgomi, todėl nenaudokite jų salotų ar tortų dekoravimui.

Mūsų klimato sąlygomis šlamutis yra vienmetis augalas ir visai nėra atsparus šalčiui. Savaiminis pasisėjimas vyksta retai, nes sėklos mūsų žiemos dirvoje dažniausiai neišgyvena. Todėl kitam sezonui pavasarį turėsite pasisėti naujų sėklų.

Tikrai taip! Tai vienos geriausių gėlių džiovinimui, jos taip pat tinka skinti į vazas. Jei norite jas džiovinti, skinkite tada, kai yra prasiskleidusios tik 2–3 išorinės žiedlapių eilės, o centras vis dar uždaras. Džiovinant žiedai dar šiek tiek prasiskleidžia, todėl taip išsaugosite tobulą jų formą.

Iš ligų dažniausiai pasitaiko grybelinės infekcijos, pavyzdžiui, pilkasis pelėsis ir miltligė. Jos dažnai atsiranda dėl per didelės drėgmės ir per tankaus sodinimo, todėl svarbu laikytis tinkamo atstumo tarp augalų. Iš kenkėjų augalus labiausiai vargina amarai. Prevenciškai neperlaistykite augalų, o atsiradus amarams, naudokite švelnų muilo ar aliejaus tirpalą.