Moor grass

Rudeninė seslerija yra itin atspari dekoratyvinė žolė, įnešanti į sodą gaivios žalumos nuo pat ankstyvo pavasario. Savo tėvynėje, uolėtuose Balkanų šlaituose, ji pripratusi prie pralaidaus dirvožemio, todėl idealiai tinka pradedantiesiems augintojams. Formuoja tvarkingus, nuo trisdešimties iki penkiasdešimties centimetrų aukščio kerus. Didžiausias jos privalumas – ryškiai žali lapai, kurie sprogsta anksti ir gėlynuose išlieka nepriekaištingos būklės iki pat gilios žiemos. Augalas neserga ligomis, nėra puolamas kenkėjų ir puikiai ištveria stiprius šalčius. Rugpjūtį ir rugsėjį virš kerų pasirodo švelnūs kreminiai smėlio spalvos žiedai. Šios gana neišvaizdžios varputės suteikia augalui elegantišką išvaizdą. Sode ji veikia kaip tobulas užpildantis daugiametis augalas saulėtoms ir pusiau pavėsingoms vietoms. Visiškai nuostabiai atrodo derinant su kalaminte, grakščiąja gaura ar žydinčiu raudonėliu. Jos švelnius žiedynus bei lapus lengvai panaudosite kaip papildomą žalumą į šviežias puokštes arba galėsite sudžiovinti smulkioms floristinėms kompozicijoms.

Melsvoji seslerija yra elegantiška ir nereikli vietinė žolė, atgaivinanti pavasarinį sodą tuo metu, kai kiti augalai dar tik pabunda. Laisvoje gamtoje natūraliai auga šiltesnėse vietovėse ant uolų ir saulėtose atšlaitėse su gerai pralaidžiu dirvožemiu. Formuoja tankius, tvarkingus kerus, užaugančius iki maždaug trisdešimties centimetrų aukščio. Pagrindinis jos privalumas – ryškūs pilkšvai žali ir tamsiai žali lapai, kurie, gaudami pakankamai drėgmės, išlieka visžaliai ištisus metus. Balandžio ir gegužės mėnesiais seslerija pražysta įdomiomis rudomis varputėmis. Laikui bėgant šie žiedai natūraliai išblunka iki švelniai smėlinių atspalvių, o sudžiūvę puikiai tinka kaip subtilus priedas į smulkias sausų gėlių kompozicijas. Gėlynuose tai idealus kompanionas pavasarinėms svogūninėms gėlėms, su kuriomis sukuria labai harmoningas kompozicijas. Auginimą lengvai įveiks ir pradedantysis, nes augalas nekenčia nuo jokių ligų ar kenkėjų ir be pažeidimų pakenčia šalčius iki minus dvidešimt aštuonių laipsnių. Pristatytą paaugusį sodinuką tereikia persodinti į saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą, geriausia išlaikant maždaug keturiasdešimties centimetrų atstumą.

Seslerija yra nepelnytai pamirštas dekoratyvinis varpinis augalas, galintis suteikti sodui struktūrą jau nuo ankstyvo pavasario. Ji kilusi iš saulėtų ir pusiau pavėsingų uolėtų šlaitų, kur natūraliai auga pralaidžiose dirvose. Išsiskiria ypatingu atsparumu šalčiui net iki minus trisdešimt keturių laipsnių ir visišku nereiklumu, todėl yra idealus pasirinkimas net ir visiškiems pradedantiesiems. Be to, augalą visiškai aplenkia visos ligos ir kenkėjai. Ryškūs, šviesiai žali jos lapai išsprogsta labai anksti ir išlaiko savo patrauklią išvaizdą nepaprastai ilgai iki pat žiemos. Suformuoja kompaktiškus, trisdešimties–penkiasdešimties centimetrų aukščio kerus. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais iš jų švelniai iškyla smulkūs smėlio spalvos ir balti žiedynai. Puikiai tinka mišriuose daugiamečių augalų gėlynuose arba kaip dirvą dengiantis augalas, sodinant plotais trisdešimties centimetrų atstumu. Nuostabiai atrodo derinyje su kalnėte, gaura ar raudonėliu, kuriems suteikia ramų ir subtilų žolinį foną. Žiedynai ir standūs lapai puikiai tinka floristikai, ypač kaip įdomi papildoma detalė rudeninėse puokštėse arba džiovinimui ilgalaikėms kompozicijoms.

Ilgakotė seslerija yra nereiklus ir patikimas dekoratyvinis varpinis augalas, kuris pavasariniam sodui suteikia struktūros ir spalvų tuo metu, kai dauguma kitų augalų dar tik bunda. Natūraliai auga saulėtuose ir pusiau pavėsinguose uolėtuose šlaituose bei šviesių miškų pakraščiuose Pietryčių Europoje, kur puikiai prisitaikė prie pralaidžių dirvožemių. Dėl savo kilmės ji ypač atspari šalčiui net iki minus dvidešimt aštuonių laipsnių ir neserga jokiomis įprastomis ligomis bei kenkėjais. Todėl ją be vargo gali auginti net ir visiškas pradedantysis. Sodinuką vazonėlyje pakanka tiesiog persodinti į pasirinktą vietą gėlyne, geriausia į gerai drenuojamą žemę saulėje ar lengvame pusiau pavėsyje. Augalas greitai suformuoja tankius kerus ir išsiskiria unikaliais dvispalviais lapais. Jų viršutinė pusė yra vėsiai melsvai žalio atspalvio, o apatinė – elegantiškai pilkšva. Jau kovo mėnesį iš šių kerų išauga tvirti stiebai su netradicinėmis tamsiai violetiškai juodomis varpomis, kurios netikėtai kontrastuoja su pasteliniais geltonais ir kreminiais kuokeliais. Žiedynai išsilaiko iki gegužės ir puikiai papildo pavasarinius svogūninius augalus. Tamsios pavasarinės varpos ant ilgų stiebų taip pat yra įdomus floristinis elementas. Jas galima naudoti pirmosiose pavasarinėse puokštėse, kur vazoje išliks šviežios maždaug savaitę, arba galite jas sudžiovinti ilgaamžėms sausoms kompozicijoms.