Jonažolė

Auksiniai jonažolės (*Hypericum*) žiedai patikimai nušvies sodą visą vasarą iki pat rudens. Šis puskrūmis kilęs iš Balkanų kalnų regionų, kur priprato prie įvairiausių gamtinių sąlygų. Puikiai pakelia tiesioginius saulės spindulius, tačiau klesti ir pusiau pavėsyje ar net visiškoje ūksmėje, kur kitiems augalams nepatinka. Mėgsta laidžią priemolio arba smėlio dirvą ir vidutinį laistymą. Iš įsišaknijusio sodinuko greitai užaugs kompaktiškas, apie trisdešimt centimetrų aukščio augalas. Sodinant trisdešimt–keturiasdešimt centimetrų atstumu, greitai sukurs vientisą sąžalyną. Ryškūs geltoni žiedai vasarą būna pilni apdulkintojų ir bičių. Floristams žiedai netinka pamerkti į vazą, jos pagrindinis vaidmuo – daugiametėse kompozicijose ir kaip dirvą dengiantis augalas po krūmais. Atramos nereikia, kenkėjų bijoti nereikia ir patikimai atlaiko iki minus dvidešimt trijų laipsnių šaltį. Kartais ant lapų gali atsirasti rūdžių. Gėlyne sukuria gražų žiemos efektą. Kadangi tai nuodingas augalas, būkite atsargūs, jei sodu dalijatės su naminiais gyvūnais.

Aukso geltonumo paprastosios jonažolės žiedų jūra neatsiejamai priklauso vasarai ir kaimiškam kraštovaizdžiui. Šis nereiklus daugiametis augalas natūraliai gyvena saulėtuose šlaituose, ežiose ir sausesnėse pievose, todėl yra idealus kandidatas sodams, kuriems reikia minimalaus laistymo ir priežiūros. Užauga iki 70 cm aukščio ir suformuoja stačius, gausiai šakotus kupstus, kurie vidurvasarį tiesiog nusėti smulkiais, ryškiais žiedeliais su pastebimais kuokeliais. Tai puikus pasirinkimas pradedantiems augintojams, kuriems ji atleis net ir skurdesnę bei laidžią dirvą pilnoje saulėje ar pusiau pavėsyje. Be savo dekoratyvinės vertės, jonažolė yra reikšmingas medingas augalas, pritrauksiantis į sodą naudingus apdulkintojus. Puikiai pritaikoma ir floristikoje, šviežia vazoje ji džiugins kelias dienas, tačiau dar dažniau džiovinama žiemos dekoracijoms bei gydomųjų arbatų mišiniams.