Vakarūnė

Hesperis matronalis, lietuviškai kvapioji vakarutė, yra mėgstama dėl gausių violetinių ir alyvinių atspalvių žiedynų, kurie pasirodo nuo gegužės iki liepos. Šis tvirtas augalas užauga iki vieno metro aukščio ir soduose veikia kaip trumpaamžė daugiametė ar dvimetė gėlė. Jos žiedai yra magnetas apdulkintojams, ypač naktiniams, kuriuos vilioja specifiniu kvapu, stiprėjančiu po sutemų. Gėlynuose atrodo labai natūraliai ir puikiai papildo daugiamečių gėlių kompozicijas, kur dažnai pati pasisėja tinkamose vietose. Jei mėgstate kurti gėlių kompozicijas, vakarutė jūsų nenuvils. Stiebus pjauname tuo metu, kai atsiveria pirmieji žiedeliai, ir vazoje jie mus džiugins net iki savaitės. Šio augalo ypatybė ta, kad net ir nupjauti stiebai vandenyje gali dar šiek tiek paaugti, o tai suteikia puokštėms įdomios dinamikos.

Kvapioji vakarutė yra augalas, kurio neturi trūkti jokiame kaimiškame sode. Pradžioje kilusi iš drėgnesnių miškų pakraščių ir pievų, todėl jai labiausiai tinka humusingas ir pralaidus dirvožemis saulėje ar pusšešėlyje. Tai labiau trumpaamžė daugiametė ar dvimetė gėlė, kuri tinkamoje vietoje patikimai išsilaiko pati pasisėdama. Išsiskiria savo kerinčiu aromatu, kuris visiškai atsiskleidžia tik atėjus vakarui, taip viliodamas naktinius drugelius ir kitus apdulkintojus. Ši grynai balta variacija suteikia gėlynams elegancijos ir gaivumo. Puikiai tinka kaip lydintysis augalas prie rožių arba kaip pomiškis po aukštesniais krūmais ir medžiais, kur sukuria šviesinamąjį elementą. Jei auginate skynimui, stiebus pjaukite tuo momentu, kai atsidaro keli pirmieji žiedeliai. Turėkite omenyje, kad stiebai net ir nupjauti vazoje dar gali šiek tiek paaugti, į tai verta atsižvelgti kuriant kompozicijas. Vandenyje išsilaikys nuo penkių iki septynių dienų.