Tulpė Apricot Impression

Tulpės 'Apricot Impression' geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, kur jų abrikosų spalvos žiedai išryškėja labiausiai. Kalbant apie dirvą, jos mėgsta humusingą, priemolio ir laidžią dirvą su smėlio priemaiša. Svarbu, kad joje neužsistovėtų vanduo, kitaip svogūnėliai gali pradėti pūti.

Iš gyvūnų kenkėjų didžiausią dėmesį atkreipkite į pelėnus, kuriems svogūninės gėlės yra tikras skanėstas. Apsaugoti juos galite sodindami į specialius plastikinius krepšelius. Iš ligų tulpėms kartais gresia pilkasis puvinys (Botrytis cinerea), fuzariozė arba mozaikos virusas. Geriausia prevencija – auginimas lengvesnėje, laidžioje dirvoje ir vengimas perlaistyti.

Žiedai paprastai pasirodo balandžio ir gegužės mėnesiais. Kai tik jie nužydi, nupjaukite tik viršutinę sėkladėžę, kad augalas be reikalo neeikvotų jėgų sėklų brandinimui. Tačiau žalius lapus palikite gėlyne augti ir natūraliai pagelsti. Šiuo laikotarpiu augalas susigrąžina maistines medžiagas iš lapų atgal į svogūnėlį, o tai yra itin svarbu, kad jis vėl sužydėtų kitais metais.

Nors tai aukštesnė tulpė, užauganti iki 50–60 cm, jai nereikia jokios dirbtinės atramos. „Apricot Impression“ veislė išsiskiria tvirtu augimu ir itin stipriais stiebais, kurie lengvai atlaiko pavasario lietų ir įprastą vėją. Tad dėl atramos rūpintis nereikia.

Svogūnėlius sodinkite rudenį, idealiausia – nuo rugsėjo iki lapkričio, kol dirva dar nėra įšalusi. Sodinimo gylis turėtų būti 10–15 cm; tokio paties atstumo laikykitės ir tarp atskirų svogūnėlių. Svogūnėlio viršūnėlė visada turi būti nukreipta į viršų. Kadangi tiekiame tik didžiausius svogūnėlius (12/+ dydžio), galite būti tikri, kad augalai bus stiprūs ir sveiki. Ši veislė tinka net pradedantiesiems.

Tikrai ne, tulpėms joks skabymas nenaudojamas. Jei nuskabytumėte stiebą, negrįžtamai neteksite vienintelio žiedo, kuris gali išaugti iš to svogūno per sezoną. Augalas nesugeba šakotis. Kad želdinys būtų vešlus, tiesiog pasodinkite daugiau didelių svogūnų vieną šalia kito.

Tikrai taip, svogūninių gėlių auginimas vazonuose yra labai populiarus ir sėkmingas. Pasirūpinkite, kad vazonas būtų pakankamai gilus, o dugne būtų drenažo angos vandens pertekliui ištekėti. Kad žemė vazone per didelius šalčius visiškai neįšaltų, žiemą galite pastatyti vazoną prie namo sienos arba apvynioti jį džiutu ar eglišakėmis.

Tikrai palikite juos žemėje! Ši veislė yra itin atspari šalčiui ir be problemų atlaiko temperatūrą iki -40 °C (priklauso 3a atsparumo šalčiui zonai). Šaltas žiemos laikotarpis svogūnėliams yra netgi būtinas, kad jie pavasarį galėtų tinkamai pabusti ir pražysti. Nesitikėkite jokio papildomo specialaus žiemos efekto – po žeme augalas tiesiog miega.

Norint sukurti tankų ir vizualiai sodrų žiedų kilimą, rekomenduojame sodinti 50–80 svogūnėlių viename kvadratiniame metre. Stenkitės išlaikyti 10–15 centimetrų sodinimo atstumą. Praktikoje geriausiai pasiteisina sodinimas didesnėmis grupėmis, o ne po vieną augalą išbarstytą po sodą.

Jei svogūnai jus pasiekia, o sodinti dar netinkamas laikas (rugsėjis–lapkritis), laikykite juos vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje, kurioje gerai cirkuliuoja oras. Venkite drėgnų rūsių ar uždarų plastikinių maišelių, kuriuose gali atsirasti pelėsis. Popierinis maišelis ar atvira dėžutė tiks tiesiog puikiai.

Tulpės apskritai nėra itin reiklios vandeniui (joms reikia mažai drėgmės). Kai svogūnai ilsisi žemėje, jų laistyti visai nereikia. Pavasarį jiems dažniausiai visiškai pakanka natūralių kritulių. Saikingas laistymas tinka tik tada, kai pavasaris itin sausas. Priešingai, dirvos užmirkimas gali sukelti pavojingą svogūno puvimą.

Deja, kaip ir visi kiti tulpės, „Apricot Impression“ veislė yra toksiška naminiams gyvūnams (bei žmonėms). Augalas, o ypač pats svogūnas, turi medžiagų, vadinamų alkaloidais. Nurijimas šunims ar katėms gali sukelti rimtų skrandžio sutrikimų, seilėtekį ir vėmimą. Todėl laikykite svogūnus jiems nepasiekiamoje vietoje ir prižiūrėkite šunis, kurie mėgsta raustis gėlynuose. Augalas nėra skirtas vartoti maistui.

Šis kultivaras buvo išvestas pirmiausia dėl nuostabios išvaizdos, o ne dėl aromaterapijos. Žiedai yra bekvapiai. Tačiau aromato trūkumą gausiai kompensuoja sodrūs abrikosiniai tonai su rausvu atspalviu, stulbinantis žiedų dydis bei nuostabus patvarumas vazoje.

Taip, dideli ir ryškūs šios tulpės žiedai patikimai privilioja bites, kamanes ir kitus naudingus pavasario apdulkintojus. Sodindami juos ne tik gražiai pagyvinsite savo gėlyną, bet ir paremsite vietinius vabzdžius, kurie balandžio ir gegužės mėnesiais desperatiškai ieško pirmųjų nektaro ir žiedadulkių šaltinių.

Deja, tulpės bendrai nėra tinkamos džiovinimui. Jų žiedlapiai yra labai trapūs ir išdžiūvę dažniausiai subyra arba praranda savo gražią šiltą spalvą. Storas stiebas yra pratęs kaupti daug vandens, todėl džiovinant jis susiraukšlėtų. Daugiausiai džiaugsmo jos suteiks šviežios tiesiog sode arba pamerktos į pavasarinę puokštę.

Taip, ši veislė yra idealiai tinkama skynimui! Stiebai pasiekia įspūdingą 50–60 centimetrų aukštį ir yra gražūs, ilgi bei tvirti. Dideli žiedai, pasižymintys žavingu sodriu abrikosiniu atspalviu su švelniu rausvu atspalviu, vazoje atrodo itin džiuginančiai ir suteikia interjerui elegantiškos pavasariškos atmosferos.

Mūsų sąlygomis tulpės auginamos kaip trumpaamžės daugiametės gėlės. Didelių ir kultūrinių veislių atveju dažnai pasitaiko, kad po kurio laiko didelis motininis svogūnas po žeme susiskaido į kelis mažesnius. Šiems mažiems dukteriniams svogūnėliams prireikia poros sezonų, kol jie sukaupia pakankamai maistinių medžiagų savo pačių dideliam žiedui suformuoti. Kartais priežastis gali būti ir nederlinga dirva arba per ankstyvas žalių lapų nupjovimas praėjusį sezoną.