Šunlielė Mystery Rose

Citrininė aloyzija, jus iškart sužavės savo intensyviu ir atgaivinančiu citrinų aromatu. Ji kilusi iš šiltų Pietų Amerikos regionų, todėl ir pas mus reikalauja tiesioginės saulės bei gerai drenuojamos dirvos. Kadangi ji pakelia šalčius tik iki minus dvylikos laipsnių, pas mus dažniausiai auginama kaip kilnojamas augalas vazonuose, kurį žiemai reikia pernešti į vėsesnę ir šviesią patalpą. Iš mūsų gausite paaugintą sodinuką vazone, kurį užteks persodinti į didesnį indą ar apsaugotą gėlyną. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais augalas pražysta smulkiais baltais žiedais, kurie patikimai vilioja bites ir kitus apdulkintojus. Aloyzija atspari ligoms ir kenkėjams, todėl ją užaugins ir pradedantieji. Jau nuo septyniolikto amžiaus Europoje ji naudojama kaip vertingas eterinių aliejų šaltinis kvepalų gamybai. Žalius lapelius galite skinti ir naudoti kaip kulinarinę žolelę vasaros patiekalams ar kvapnų priedą arbatai. Aromatingas šakeles taip pat galima nuskinti ir įkomponuoti į vasarines puokštes.

Vaistinis (daržinis) mairūnas – tai aromatinga klasika, priklausanti dažniausiai virtuvėje naudojamoms žolelėms, kurios neturėtų trūkti jokiame saulėtame sode. Iš pradžių jis kilęs iš Viduržemio jūros regiono, kur natūraliai auga ant sausų ir saulės nutviekstų šlaitų. Todėl geriausiai jis derės tiesioginiuose saulės spinduliuose ir laidžioje dirvoje. Nors pas mus jis dažnai auginamas kaip vienmetis augalas, tai daugiametė žolė, kuri sausesnėje vietoje gali ištverti šalčius iki minus septyniolikos laipsnių. Iš mūsų gausite suaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį lengvai persodinsite į lysvę rekomenduojamu keturiasdešimties centimetrų atstumu. Jo auginimas nesudėtingas ir įveikiamas net pradedantiesiems. Gali augti vazone, prieskoninių žolelių lysvėse ar alpinariumuose. Nuo birželio iki rugsėjo augalą puošia balti ir rožiniai žiedai, viliojantys bites ir drugelius. Žali lapeliai yra valgomi ir puikiai tinka kulinariniams tikslams. Skintoms puokštėms žolelė netinka, tačiau jos lapelius galima lengvai sudžiovinti atsargoms.

Blakinė kalendra yra mėgstamas vienmetis augalas visiems įvairios gastronomijos gerbėjams – nuo Azijos ir Indijos iki Lotynų Amerikos virtuvės. Jos kilmė – šiltieji Artimieji Rytai ir Viduržemio jūros regionas, kur ji auga saulėtose ir sausesnėse vietose. Šios žolelės istorija apipinta paslaptimis: viduramžiais ji buvo svarbus meilės eliksyrų ingredientas, o senovės Kinijoje netgi buvo garbinama kaip nemirtingumo augalas. Iš mūsų gausite paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį pakanka persodinti tiesiai į pasirinktą sodo vietą. Geriausiai klestės pilnoje saulėje, humusingoje ir gerai drenuojamoje dirvoje, užtikrinant vidutinį laistymą. Gėlyne ji užauga iki keturiasdešimt–šešiasdešimt centimetrų aukščio ir suformuoja šviežiai žalius, stipriai aromatingus lapus. Būtent dėl jų ir nepakartojamo kulinarinio panaudojimo ji yra tokia populiari bei praturtina daugybę receptų. Birželio ir liepos mėnesiais virš lapų kero pasirodo smulkūs balti žiedai, susitelkę į subtilius skėčius. Šie žiedai veikia kaip didžiulis masalas bitėms, kamanėms ir kitiems apdulkintojams. Kalendrą auginti labai lengva, ji neserga įprastomis ligomis ir jos nepuola kenkėjai, todėl priežiūrą įveiks ir pradedantieji. Sodinimo atstumus palaikykite apie keturiasdešimt centimetrų. Nors kalendra dažniausiai auginama kaip žolelė, jos smulkūs balti žiedynai užima tvirtą vietą ir floristikoje. Puikiai tinka pjovimui į vasarines puokštes, kurioms vazoje suteikia natūralią ir purią išvaizdą. Jei žiedus gėlyne paliksite iki rudens, vėliau galėsite nuimti ir aromatingas sėklas, kurios puikiai papildys jūsų namų prieskonių kolekciją.

„Bazilikas Sweet į jūsų sodą įneš nenugalimą saulėtos Viduržemio jūros regiono aromatą ir skonį, nors jo gimtinė yra šilti ir drėgni tropiniai Indijos bei Azijos regionai. Būtent dėl savo kilmės jis mėgsta saulėtas ir apsaugotas vietas. Geriausiai jam sekasi humusingoje, priemolio ir gerai pralaidžioje dirvoje, kuri išlaiko tinkamą drėgmę. Iš mūsų gausite jau paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį tereikia persodinti tiesiai į pasirinktą vietą lysvėje. Veislė Sweet pasižymi stačiu augimu iki trisdešimt–keturiasdešimt centimetrų aukščio ir sudaro krūmelį, pilną šviesiai žalių, vidutinio dydžio lapelių. Jie yra itin aromatingi ir sudaro visišką pagrindą vasaros virtuvei. Nuo birželio iki rugsėjo bazilikas papildomai pražysta smulkiais, skaisčiai baltais žiedais. Jei leisite jam pražysti, jis taps didžiuliu masalu bitėms ir kitiems apdulkintojams. Auginti lengvai išmoks net pradedantieji, tik reikia atminti, kad kaip tipiškas vienmetis augalas jis nepakelia šalnų. Vasarą rekomenduojame saugoti augalą nuo šliužų ir amarų, o drėgnu oru stebėti, ar neatsiranda pelėsis ar miltligė. Jo šviežius stiebus galite panaudoti ir mažesnėse žolelių puokštėse, kurioms vazoje suteiks nepakartojamą aromatą.“

Hrachor vonný je nekorunovaným králem letních vůní, který do vaší zahrady vnese romantiku venkovských zahrad. Původně pochází ze slunné Sicílie, proto se mu u nás nejlépe daří na slunci nebo v mírném polostínu. Vyžaduje humózní, hlinitou a dobře propustnou půdu s přiměřenou vlhkostí. Naší předpěstovanou sazenici v květináči stačí přesadit rovnou na vybrané místo. Pozor na to, že hrachor je bujně popínavá letnička, která šplhá až do výšky dvou a půl metru. Rozhodně mu musíte připravit pevnou oporu. Patří k rostlinám pro pokročilejší pěstitele a během růstu je důležité ho občas zaštípnout, čímž podpoříte bohatší kvetení. Během léta vás odmění květy v paletě od čistě bílé a světle růžové přes lila až po královsky modrou a tmavě fialovou. Květy vydávají silnou vůni přitahující opylovače. Hrachor je ideální k řezu do letních kytic, naopak k sušení se nehodí. Pamatujte, že celá rostlina je jedovatá. Dejte si pozor na běžné škůdce jako mšice a slimáky.

Ši rugiagėlė kilusi iš Kaukazo, kur auga kalnų pievose ir ganyklose. Metams bėgant kerai plečiasi atžalomis. Atrodo natūraliai derinyje su kitais stambiais daugiamečiais augalais. Vazoje išsilaiko apie savaitę.

Citrinžolė (citrininė žolė), taip pat žinoma poetišku citronelos pavadinimu, patikimai pavers jūsų terasą į vasaros gaivos oazę. Jos tėvynė yra drėgnieji tropikai, kur ji pilnoje saulėje suformuoja didžiulius kerus. Mūsų sąlygomis ji auginama kaip labai populiarus kilnojamas augalas. Pristatysime jums jau įsišaknijusį sodinuką vazonėlyje, kurį rekomenduojame persodinti į didesnį indą su pralaidžia humusinga dirva. Vasarą jai geriausiai tiks lauke, o prieš šalčius tiesiog paslėpsite ją namuose. Šis nereiklus augalas atsparus ligoms ir kenkėjams, reikalauja tik vidutinio laistymo, todėl su juo be vargo susidoros kiekvienas pradedantysis. Nuo rugpjūčio iki spalio tvirtų lapų kerus papuošia smulkūs žali žiedynai. Visų pirma, augalas siūlo intensyvius eterinius aliejus. Mėsingos apatinės lapų dalys suteiks autentiško skonio azijietiškoms sriuboms, o ploni žali galai idealiai tinka arbatos užpilui. Citrinžolę galite lengvai sudžiovinti žiemai, jos aromatas išlieka absoliučiai nepriekaištingai. Jei į vasarinę puokštę įkomponuosite porą tvirtų lapų, gausite originalią žalumą, kuri kompoziciją gražiai palengvins ir be to, suteiks gaivaus kvapo kelioms ilgoms dienoms.

Vaistinis valerijonas yra svarbus vaistinis augalas, kurio poveikis lydi žmoniją jau šimtmečius. Gamtoje jį dažniausiai rasite drėgnesnėse pievose ir šviesiuose Europos miškuose. Todėl ir pas jus jis geriausiai augs saulėtoje vietoje, humusingoje ir priemolio dirvoje. Jis be vargo atlaiko mūsų žiemas ir šalčius iki minus dvidešimt trijų laipsnių. Iš mūsų gausite paaugintą sodinuką vazone, kurį pakaks persodinti tiesiai į gėlyną, geriausia paliekant šešiasdešimties centimetrų atstumus. Dėl savo nereiklumo valerijonas idealiai tinka pradedantiesiems, tik retkarčiais gali pritraukti amarus. Vasaros metu jis suformuoja tvirtus stiebus su žaliais lapais, užaugančius iki šimto penkiasdešimties centimetrų aukščio. Ant jų pražysta smulkūs balti ir rožiniai žiedynai. Augalas yra stipriai aromatingas ir skleidžia specifinį kvapą, kurį mėgsta katės. Žiedai yra valgomi ir patikimai vilioja bites. Valerijonas puikiai tiks drėgnesniuose prieskoninių augalų gėlynuose, kur noriai pasisėja pats. Puokštėms stiebus pjauname vos prasiskleidus pirmiesiems žiedeliams, vazoje išsilaiko apie penkias dienas.

Vaistinė juozažolė Roseus yra aromatingas puskrūmis, savo sandara ir reikalavimais stipriai primenantis mėgstamą levandą. Iš pradžių kilusi iš saulėtų ir sausų Viduržemio jūros regiono bei Mažosios Azijos sričių, todėl ir pas mus geriausiai auga tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jai tinka pralaidi, smėlinga ir netgi maisto medžiagų neturtinga dirva, kurioje be problemų susidoroja su drėgmės trūkumu. Iš mūsų gausite paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį pakaks persodinti tiesiai į gėlyną, kur labai greitai suformuos tvarkingą, gausiai šakotą, apie penkiasdešimties centimetrų aukščio krūmelį. Tai visiškai nereiklus augalas, kurio nevargina ligos ar kenkėjai, todėl jos auginimą lengvai įveiks ir visiški pradedantieji. Užtikrintai atlaiko stiprius šalčius net iki minus dvidešimt trijų laipsnių. Sode juozažolė ras platų pritaikymą. Ji puikiai tiks stepių charakterio žvyro gėlynuose ir nuostabiai dera su rožėmis ar žemesnėmis dekoratyvinėmis žolėmis. Vasaros metu iki pat rudens pradžios veislė Roseus jus džiugins smulkių žiedų gausa švelniame šviesiai rožiniame atspalvyje. Šie žiedai, kaip ir siauri žali lapeliai, skleidžia malonų aštrų aromatą ir patikimai veikia kaip didžiulis masalas bitėms, kamanėms bei drugeliams. Kadangi visos augalo dalys yra valgomos, juozažolę galite naudoti ir virtuvėje kaip prieskonį patiekalams pagardinti arba ruošti iš jos gydomąją arbatą. Ilgus žydinčius stiebus galite nusikirpti ir į vazą, kur vasarinėms puokštėms jie suteiks švelnią tekstūrą ir lengvumą. Nors žiedai netinka džiovinti floristiniams tikslams, gėlyne augalas jus džiugins ir ne sezono metu. Žiedynai formuoja įdomią struktūrą, kuri po lapų kritimo ir pasidengus rytiniu šerkšnu sukuria gražų žiemišką efektą. Be to, jei juozažolei suteiksite idealias sąlygas, vietoje ji patikimai pasisės pati ir išliks tvirta jūsų sodo dalimi ilgus metus.

Didžialapė brunera kilusi iš drėgnų Kaukazo kalnų miškų, kur sudaro tankų pomiškį. Tai idealus daugiametis augalas pavėsingiems ir pusiau pavėsingiems jūsų sodo kampeliams, kur jis puikiai augs drėgnesnėje, humusingoje dirvoje. Savo išvaizda ji primena klasikines neužmirštuoles, tačiau neapsigaukite – jos lapai yra kur kas didesni, širdiškos formos ir šiurkštūs liesti. Būtent dėl jų augalas veikia kaip puikus dirvą dengiantis augalas, kuris anksti pavasarį išleidžia ūglius ir savo lapais patikimai uždengia pliką žemę iki pat vėlyvo rudens. Taip sukuriamas natūralus, kontrastingas fonas subtiliems ir smulkiems žiedams. Smulkūs žydri žiedeliai pasirodo balandį, gegužę ir birželį, virš žalio lapų kilimo suformuodami nuostabų, švelnų šydą. Žiedynai taip pat tinka pjovimui į pavasarines surištas puokštes, kur atrodo labai švelniai. Tik saugokitės sraigių ir šliužų, kurie mėgsta pasmaguriauti sultingais bruneros lapais, todėl verta reguliariai tikrinti augalus. Tai ilgaamžis ir atsparus daugiametis augalas, be problemų atlaikantis ir stiprius šalčius, todėl vienoje vietoje džiugins jus daugelį metų.

Šluotelinė guboja yra augalas, kilęs iš smėlio stepių ir Pietų Europos bei Centrinės Azijos šlaitų, kuris botanikos soduose auginamas jau nuo 18 amžiaus. Nuo 19 amžiaus vidurio jis prigijo ir privačiuose soduose bei tapo klasikiniu daugiamečiu augalu skynimui. Sode ji puikiai atrodys modernaus stiliaus stepiniuose gėlynuose kartu su žolėmis ir sausroms atspariais daugiamečiais augalais, kuriems suteiks erdvumo ir lengvumo. Veislė 'Flamingo' puikuojasi smulkių pilnavidurių žiedų, švelnios rožinės spalvos gausa, kurie ant augalo išsilaiko nuo liepos iki pat rugsėjo. Augalas reikalauja tiesioginės saulės ir labai gerai drenuojamo, geriausiai smėlingo dirvožemio, nes jo gilios liemeninės šaknys nepakenčia žiemos drėgmės. Tačiau būtent dėl jų ji puikiai ištveria sausrą ir yra visiškai atspari šalčiui. Floristams guboja yra nepakeičiama, tiek į šviežias vasarines puokštes, tiek džiovinimui, nes net ir sudžiovinta išlaiko savo formą ir spalvą.

Ispaninė mėta, taip pat žinoma kaip šaltmėtė, yra nepakeičiamas daugiametis augalas visiems žolelių ir kvepiančių sodų mylėtojams. Natūraliai auga drėgnesnėse pievose ir upių pakrantėse visoje Europoje, todėl sode jai labiausiai tinka priemolio ir humusinga dirva su pakankamu drėgmės kiekiu. Jai tinka tiek tiesioginė saulė, tiek pusšešėlis, kur greitai suformuoja tankų, gaiviai žalių lapų kupstą, užaugantį nuo keturiasdešimties iki šešiasdešimties centimetrų aukščio. Iš mūsų gausite gražiai paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį tereikės persodinti tiesiai į gėlyną arba į erdvų indą. Sodinant į dirvą rekomenduojame išlaikyti maždaug keturiasdešimties centimetrų atstumą, kad ji turėtų pakankamai erdvės plėstis. Tai itin atsparus ir nereiklus augalas, su kuriuo be problemų susidoros ir visiški pradedantieji. Ištveria net stiprius šalčius iki minus dvidešimt aštuonių laipsnių ir neserga įprastomis ligomis, tik retkarčiais reikia pasaugoti nuo mėtų lapgraužio. Vasaros metu, nuo liepos iki rugsėjo, gėlynas virsta ganykla apdulkintojams. Mėta pražysta smulkiais violetiniais žiedeliais, kurie veikia kaip magnetas bitėms ir kamanėms. Visame augale yra stiprių eterinių aliejų, dėl kurių ji turi nepakartojamą ir stiprų mėtų aromatą. Lapeliai ir žiedai yra visiškai valgomi, todėl juos panaudosite ruošiant gaivius gėrimus, arbatas ar papuošdami vasaros desertus. Tačiau ispaninė mėta turi savo tvirtą vietą ir floristikoje. Jos tiesūs stiebai yra labai populiari užpildanti žaluma gyvoms puokštėms, kurioms suteiks ne tik įdomią struktūrą, bet visų pirma – nuostabų aromatą. Be to, žiedus ir lapus galite lengvai sudžiovinti vėlesniam naudojimui į žolelių mišinius ar smulkias kvepiančias dekoracijas.

✨ Spalvų derinys, sukurtas „Loukykvět“ ✨ Šunlielė – nuostabus neužmirštuolės pakaitalas! O dabar naujas rožinės ir mėlynos spalvų derinys. Jei negalite apsispręsti, kuri jums labiau patinka, šis derinys yra puikus pasirinkimas. Mėlyna yra labai sodri, neįprasta, tarp gėlių labai reta. Palyginti su klasikine pelkine neužmirštuole, kurią visi žinome, ši rūšis turi tvirtus ir ilgus stiebus, puikiai tinkančius puokščių rišimui. Lengva surinkti sėklas.

Šlamutis yra močiutės sodo klasika, bet kartu ir džiovintų gėlių "visžalis" augalas. Labai mėgstame juos naudoti rišdami vestuvines puokštes, nes jie nevysta. Tinka butonjerėms, vainikėliams, segėms. Kreminiai ir balti atspalviai.

Šlamutis – tai klasika iš močiutės sodo, bet taip pat ir džiovintų gėlių favoritas. Labai mėgstame juos naudoti rišant vestuvines puokštes, nes jie nevysta. Tinka korsažams, vainikėliams, butonjerėms. Kreminiai ir balti atspalviai.