Pusiau pavėsį mėgstančios prieskoninės žolelės

Citrinė mėta yra nepakeičiamas daugiametis augalas kiekvienam, ieškančiam į savo sodą nereiklios žalumos. Jos gimtinė – drėgnesni pievų pakraščiai, kur ji auga ir saulėje, ir pusiau pavėsyje. Pas mus geriausiai klesti humusingoje ir priemolio dirvoje, užtikrinant vidutinę drėgmę. Lengvai atlaiko šalčius iki minus dvidešimt aštuonių laipsnių ir, neskaitant kartais pasirodančio mėtų lapgraužio, neserga ligomis. Iš mūsų gausite paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį pakanka persodinti į gėlyną. Mėtos yra žinomi daugiamečiai ir vaistiniai augalai, floristikoje naudojami kaip kvepianti žaluma. Šaltmėtė su gaiviai žaliais lapais ir stipriu mentolio bei citrinų aromatu išsiskiria ir žiedais. Nuo liepos iki rugsėjo ji apsipila violetiniais žiedeliais, kurie vilioja bites ir drugelius. Švieži stiebai tinka pjovimui į puokštes, o lapus galima džiovinti kvepiančioms dekoracijoms. Be to, ji plačiai naudojama virtuvėje, tobulai tinka lediniams gėrimams ir vasaros desertams.

Korsikinė mėta, kurios aukštis tėra vos trys centimetrai, yra garantuotai mažiausia mėta, kokią kada nors esate matę. Natūraliai ji auga Pietų Europoje, ypač Prancūzijoje bei Korsikos ir Sardinijos salose. Ten ji formuoja žemus ir gražiai žalius kilimus, kurie obliudus menkiausiam prisilietimui skleidžia nepakartojamą mėtų aromatą. Tai patikimas daugiametis augalas, kurį iš mūsų gausite kaip paaugusį sodinuką vazonėlyje, paruoštą persodinimui tiesiai į sodą. Sode jai geriausiai tinka apsaugotos vietos pusiau pavėsyje arba pavėsyje, kur yra įprasta priemolio ir gerai drenuojama dirva. Puikiai tinka kaip pomiškis po aukštesniais krūmais, takeliams įrėminti arba auginimui vazonuose terasoje. Nuo birželio iki rugpjūčio pražysta smulkiais rožiniais žiedeliais, kurie noriai vilioja apdulkintojus. Priežiūra visiškai nereikli, augalas neserga ligomis, jo nepuola kenkėjai ir pakenčia šalčius iki minus aštuoniolikos laipsnių. Dėl savo nykštukinio ūgio ji, natūralu, netinka pjovimui į vazą nei džiovinimui į puokštes, bet jos valgomi aromatingi lapeliai tobulai tiks vasaros desertams paskaninti.

Tailandietiška mėta yra labai aromatingas daugiametis augalas, kuris į jūsų sodą bei virtuvę įneš egzotikos prieskonio. Nors kilusi iš šiltesnių Azijos vietovių, pas mus ji puikiai auga saulėje ir pusiau pavėsyje, geriausiai įprastoje priemolio ar humusingoje dirvoje su vidutine drėgme. Iš mūsų gausite jau paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį pakanka persodinti tiesiai į gėlyną. Jos priežiūrą lengvai įveiks ir visiški pradedantieji, ji ištveria šalčius iki minus dvidešimt aštuonių laipsnių, ją aplenkia įprastos ligos, tik kartkartėmis atkreipkite dėmesį į kenkėjus, tokius kaip mėtų lapgraužis. Tai labai aromatinga mėta su mažais, smailiais, blizgiais ir garbanotais lapeliais, iš kurių išauga tamsiai rausvi stiebai. Užauga maždaug pusės metro aukščio, o nuo liepos iki rugsėjo suformuoja smulkius rožinius ar violetinius žiedus. Jie veikia kaip didelis magnetas apdulkintojams. Sode ji puikiai papildys žolelių gėlynus, sodinant maždaug keturiasdešimties centimetrų atstumu. Žiedai ir tamsiai žali lapai yra valgomi ir gausiai naudojami egzotiškos virtuvės receptuose ar gaiviuosiuose gėrimuose. Tailandietiška mėta taip pat puikiai tinka pjovimui: šviežiai kvepiantys stiebai atgaivins vasarines puokštes, o sudžiovintą ją galėsite naudoti sausose kompozicijose.

Gaivus citrinų aromatas paverčia melisą Limonii žolele, kuri tinka kiekviename saulėtame gėlyne. Natūraliai ji auga šiltoje Viduržemio jūros regiono dalyje, todėl geriausiai auga saulėje arba pusiau pavėsyje, humusingoje, gerai drenuojamoje ir priemolio dirvoje. Pristatysime jums stiprų sodinuką vazonėlyje, kurį išpakavę lengvai pasodinsite į pasirinktą vietą. Augalas greitai prigis ir užaugs iki keturiasdešimties centimetrų aukščio. Jis yra visiškai atsparus šalčiui, neserga ligomis ir jo auginimą lengvai įveiks net pradedantieji. Nuo liepos iki rugsėjo suformuoja smulkius baltus žiedelius, kurie veikia kaip svarbi ganykla bitėms ir kamanėms. Kultivaras Limonii pasižymi specifiniu skoniu su ryškiu žaliųjų citrinų prieskoniu, todėl idealiai tinka gaivinantiems limonadams ar vakarinei arbatai. Daugiausia skonio iš žalių lapų gausite, jei juos skinsite prieš pat žydėjimą. Stiebai taip pat puikiai tinka pjovimui į gyvas puokštes. Bet kuriuo sezono metu galite juos dėti į vazą prie kitų gėlių, kurioms suteiks gražią struktūrą, arba lengvai susidžiovinti visas šakeles atsargoms, floristikos tikslams ir žiemos kulinarijai.

„Obuolinė mėta yra puikus arbatos prieskoninis augalas, kuris turėtų būti kiekviename sode. Jos gimtinė yra drėgnesnės ir saulėtos pietų bei vakarų Europos vietos, todėl ir pas mus ji geriausiai auga saulėje arba daliniame pavėsyje. Jai tinka įprasta priemolio, humusinga ir gerai pralaidi dirva, kurioje užtenka drėgmės. Pirkėjams siunčiame gražiai įsišaknijusį sodinuką vazonėlyje, kurį tereikia persodinti tiesiai į lysvę. Pirmiausia ji išsiskiria švelniu obuolių ir mėtų aromatu su mažu mentolio kiekiu, kuris tiksliai primena žalių obuolių kvapą. Jos sidabriškai žali lapai yra apvalūs, minkšti liesti ir šiek tiek plaukuoti. Augalas užauga iki keturiasdešimt–aštuoniasdešimt centimetrų aukščio ir sudaro tankius kerus. Nuo liepos iki rugsėjo ji pasipuošia smulkiais, blyškiai rožiniais žiedais. Jie yra tikras magnetas bitėms ir kitiems apdulkintojams, todėl į sodą atneš daug naudingos gyvybės. Tai daugiametis augalas, idealus pradedantiesiems sodininkams, nes be problemų ištveria stiprius šalčius iki minus dvidešimt aštuonių laipsnių ir patikimai plečiasi. Viename kvadratiniame metre rekomenduojame sodinti keturis–šešis augalus. Puikiai tinka kaip kvapnus apatinis sluoksnis po aukštesniais krūmais arba mišriose daugiamečių gėlių kompozicijose. Švieži lapai, žinoma, yra valgomi ir puikiai atgaivins vasaros gėrimus ar desertus. Ilgus stiebus galite sėkmingai skinti vasaros puokštėms, kurioms jie suteiks įdomios žalumos ir malonų žolelių aromatą.“

Pulmonaria officinalis, labiau žinoma kaip vaistinė plautė, yra dėkingas daugiametis augalas, kuris šimtmečius išlaiko savo vietą soduose ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl istorinio naudojimo liaudies medicinoje. Lotyniškas pavadinimas nurodo į dėmėtus lapus, kurie viduramžių žolininkams priminė žmogaus plaučius. Šiandien mes ją vertiname visų pirma kaip patikimą augalą pavėsingoms ir pusiau pavėsingoms dalims, kur kitoms rūšims nelabai sekasi. Kovo ir balandžio mėnesiais pražysta smulkių žiedelių jūra, o ant vieno augalo dažnai vienu metu galite stebėti rožinius, violetinius ir mėlynus žiedus. Šis spalvų žaismas nuostabiai kontrastuoja su gaivia lapų žaluma. Plautė mėgsta humusingą, priemolio dirvą su pakankamai drėgmės, bet kai įsišaknija, yra labai atspari. Puikiai tinka natūraliems ir miško stiliaus sodams kaip pomiškis po lapuočiais medžiais. Nors ji ne itin tinka skinti į vazą, gėlyne ji padarys jums didžiulę paslaugą ankstyvą pavasarį pritraukdama pirmuosius išalkusius apdulkintojus. Augalas lengvai plečiasi ir gali pats pasisėti, taip palaipsniui užpildydamas tuščias gėlynų vietas.