Citrininė mėta

Žinoma! Auginimas vazonuose, talpyklose ar loveliuose yra net labai populiarus ir praktiškas būdas auginti šį prieskoninį augalą. Mėta yra gyvybingas daugiametis augalas, o vazonas natūraliai apriboja nekontroliuojamą jos plitimą į aplinką.

Sėkmingam auginimui vazone pasirūpinkite:

• Pakankamai dideliu vazonu su drenažo skylutėmis
• Kokybišku humusingu substratu
• Reguliariu laistymu (vazonuose substratas džiūsta greičiau nei lysvėje)

Citroninė mėta mėgsta vidutinį drėgmės kiekį. Dirvą laikykite lengvai drėgną, tačiau saugokitės, kad ji nebūtų ilgą laiką permirkusi, nes tai gali sukelti šaknų puvimą. Ypatingą dėmesį laistymui skirkite ypač karštomis vasaros dienomis.

Kalbant apie tręšimą, mėta yra labai nereikli ir su ja susidoros net visiškas pradedantysis. Reguliariai tręšti nereikia. Norint paskatinti vešlų augimą ir gausią žaliąją masę, pavasarį į dirvą pakanka įmaišyti šiek tiek kokybiško komposto.

Sodinukus iš mūsų gausite jau paaugusius vazonėliuose, todėl jie paruošti sodinimui iškart. Ideali vieta citrininei mėtai yra saulėta arba pusiau pavėsinga, kurioje pilnai atsiskleis jos mentolio ir citrinos aromatas.

Augalui tinka humusinga ir priemolio dirva su vidutiniu drėgmės lygiu. Idealus atstumas sodinant į lysvę yra 40 cm vienas nuo kito, o tai atitinka maždaug 4–6 augalus viename kvadratiniame metre. Kadangi mėtos labai mėgsta ir greitai plečiasi požeminėmis atžalomis, sodinant primygtinai rekomenduojame į žemę įkasti šaknų barjerą.

Kuriant derinius būtina atsižvelgti į jos plitimą. Geriausia mėtą sodinti kartu su kitais tvirtais daugiamečiais augalais ar žolelėmis, kurios gali atlaikyti jos konkurenciją, pavyzdžiui, su melisa ar raudonėliu.

Tačiau jei apribosite ją šaknų barjeru, ji puikiai suformuos žemutinį sluoksnį, pavyzdžiui, po krūminėmis rožėmis ar vaismedžiais. Be to, stiprus jos aromatas dažnai veikia kaip natūrali atbaidymo priemonė nuo amarų ir kitų smulkių kenkėjų, taip apsaugodamas savo kaimynus.

Pagrindinio sezono metu genėjimas susideda tik iš reguliaraus viršūnių skynimo derliaus nuėmimo metu bei sudžiūvusių ar pažeistų lapų šalinimo – tai padeda išlaikyti augalą kompaktišką ir gyvybingą.

Radikalų genėjimą iki pagrindo verta atlikti vėlai rudenį arba anksti pavasarį prieš vegetacijos pradžią. Visus senus ir nudžiūvusius stiebus nukirpkite sodo žirklėmis prie pat žemės paviršiaus. Taip augalas pailsės ir pavasarį išleis naujus, sveikus ūglius.

Lapelius ar visas viršūnėles galite skinti nuolat viso vegetacijos sezono metu. Tiesą sakant, reguliarus viršūnėlių skabymas augalui labai naudingas – neleisite jam ištįsti, paskatinsite vešlesnį augimą ir užsitikrinsite nuolatinį šviežių jaunų lapelių tiekimą.

Jei norite mėtų džiovinti, geriausias laikas didesniam derliui nuimti yra prieš pat žydėjimą (paprastai birželio ir liepos sandūroje), kai aromatinių eterinių aliejų koncentracija lapuose yra didžiausia.

Žmonėms ir vaikams citrininė mėta yra visiškai saugi, tai populiari valgoma žolelė.

Tačiau naminius gyvūnus, ypač kates ir šunis, reikėtų stebėti. Mėtose yra eterinių aliejų, kurie dideliais kiekiais gali būti sunkiai virškinami ir per didelis jų vartojimas gali sukelti skrandžio dirginimą. Vis dėlto, dėl stipraus kvapo gyvūnai jų paprastai natūraliai vengia.

Panaudojimo galimybės labai plačios. Kadangi augalas yra visiškai valgomas ir pasižymi stipriu mentolio bei citrinos aromatu, jis fantastiškai tinka virtuvėje. Švieži lapeliai puikiai pagardins šaltus gėrimus, kokteilius (pvz., naminius limonadus) ir įvairiausius vasariškus desertus.

Be kulinarinio panaudojimo, ji labai vertinama floristikoje. Jos tiesūs, kvepiantys stiebai tinka skynimui į puokštes, o išdžiovinti lapeliai puikiai pasitarnaus kuriant kvapnias namų dekoracijas ar potpourri.

Ši mėtų rūšis paprastai užauga nuo 40 iki 60 cm aukščio. Ji formuoja stačius stiebus su gaiviai žaliais lapais. Dėl tokio aukščio ji puikiai tinka ne tik prieskoninių augalų lysvėms, bet ir kaip žemesnis daugiamečių augalų kompozicijų sluoksnis ar sodinimui į didesnius dekoratyvinius vazonus terasoje.

Visiškai tėniinga vieta citrininei mėtai nėra ideali. Nors ji priklauso atsparioms žolelėms ir pavėsyje greičiausiai išgyvens, jos augimas bus silpnesnis, stiebai stiebsis šviesos link, o aromatinių eterinių aliejų koncentracija lapuose pastebimai sumažės.

Kad gautumėte kuo kvapesnius lapelius ir tankų augimą, rinkitės saulėtą sodo pusę arba šviesų pusšešėlį.

Taip, citroninė mėta žydi gražiais, smulkiais žiedeliais, kurie būna šviesiai violetinės arba alyvinės spalvos. Žydėjimo laikotarpis trunka gana ilgai, dažniausiai nuo liepos iki rugsėjo mėnesio.

Žiedai ne tik labai dekoratyvūs, bet ir veikia kaip magnetas įvairiems apdulkintojams. Pasodinę šią mėtą, į savo sodą garantuotai pritrauksite bičių, kamanes ir drugelių.

Citrininė mėta yra šaltmėtės (Mentha spicata) kultivaras arba variantas. Skirtingai nei labiau žinoma pipirmėtė, ji pasižymi švelnesniu ir saldesniu skoniu.

Kol pipirmėtė turi labai stiprų, netgi „šaldantį“ ir aštrų mentolio profilį, citrininė mėta derina mentolio pagrindą su ryškiais, gaiviais citrusiniais poskoniais. Be to, Mentha spicata lapai dažniausiai būna gaivesnės žalios spalvos ir kiek švelnesnės struktūros.

Taip, citroninė mėta yra visiškai šalčiams atsparus daugiametis augalas (5a zona) ir lengvai ištveria iki -28 °C siekiančią temperatūrą. Nors žiemą jos antžeminė dalis sunyksta, šaknys žemėje saugiai peržiemoja.

Rudenį arba anksti pavasarį pakanka nudžiūvusius stiebus nupjauti visai prie pat žemės. Kai tik pavasarį atšils, augalas iš šaknų išleis naują, gaiviai žalią jėgą.

Tai labai būdingas mėtų elgesys – jos plinta naudodamos agresyvias požemines atžalas. Jei mėta išsiplėtė už numatytos vietos ribų, nereikalingus augalus kartu su šaknimis negailestingai iškaskite iš dirvos.

Kad ateityje išvengtumėte šios problemos, rekomenduojame mėtas auginti dideliame vazone, įkastame į žemę (be dugno arba su didelėmis drenažo skylėmis), arba aplink lysvę įrengti plastikinį šaknų barjerą, įkasant jį bent 30 cm gylyje.

Mėtų lapų pageltimą dažniausiai sukelia perlaistymas ir prastas vandens nutekėjimas. Nors mėtoms reikia drėgmės, permirkusioje molingoje dirvoje jų šaknys dūsta. Patikrinkite, ar dirva nėra per sunki ir šlapia; jei auginate vazone, išpilkite vandenį iš lėkštelės.

Kita priežastis gali būti visiškas maistinių medžiagų išsekimas substrate (senesniems augalams mažuose vazonuose) arba per ankštas šaknų gniužulas. Tokiu atveju padės augalo padalijimas ir persodinimas į šviežią, humuso turtingą žemę.

Citroninė mėta yra išskirtinai atsparus augalas. Kalbant apie ligas, pas mus ji nurodoma kaip visiškai neserganti, tad galite nebijoti jokių pelėsių ar rūdžių, kurios kartais vargina kitų rūšių augalus.

Vienintelis kenkėjas, kuris retkarčiais gali pasirodyti, yra mėtų lapgraužis (gražiai nuspalvotas, metalo blizgesio vabalas). Jei ant lapų pastebite apgraužtų vietų ir šio vabalo buvimą, švelniausias ir veiksmingiausias sprendimas – savalaikis suaugusių vabalų ir lervų surinkimas rankomis.

Dauginti mėtą dėl jos gyvybingumo yra itin paprasta. Dažniausiai ji dauginama dalijant kerus arba atskiriant šaknų atžalas, idealiausia – pavasarį arba rudenį. Užtenka kastuvu atskirti dalį išsiplėtusios šaknies ir pasodinti ją naujoje vietoje.

Kita galimybė – auginiai. Viršūniniai stiebų auginiai lengvai ir greitai įsišaknija, jei tiesiog įdėsite juos į stiklinę su švariu vandeniu. Kai tik išleis pakankamai stiprias šakneles, galėsite persodinti juos į žemę.