Baltagalvė Becky

Veislė „Becky“ vertinama būtent dėl savo tvirtų ir stiprių stiebų, kurie, skirtingai nei kitų veislių, taip lengvai nelūžta ir neišgula. Dažniausiai atramos nereikia. Išimtis gali būti situacijos, kai:

• Augalas auga pavėsyje (stiebiasi į šviesą).
• Užeina labai stiprus vėjas arba liūtis pilno žydėjimo metu.
• Augalas pertręštas azotu (turi minkštus audinius).

Po pasodinimo: Palaikykite dirvą lengvai drėgną, kol augalas visiškai įsišaknys (pirmąsias kelias savaites).

Suaugęs augalas: „Becky“ mėgsta ne per daug sausus gėlynus, bet nepakenčia įmirkimo. Laistykite sausros metu, geriausia ryte ir prie šaknų, o ne ant lapų (grybelinių ligų prevencija). Kai augalas apvysta, laikas laistyti, tačiau trumpalaikę sausrą ji atlaiko gerai.

Baltagalvė „Becky“ yra visiškai šalčiui atspari daugiametė gėlė, tačiau didžiausias jos priešas žiemą yra ne šaltis, o drėgmė.

• Jei turite sunkesnę molingą dirvą, sodinant būtina įrengti gerą drenažą (akmenukus duobės dugne) arba sodinti į pakeltą lysvę.
• Žiemai prie augalo pagrindo galite užberti šiek tiek sausų lapų ar eglišakių, bet stebėkite, kad augalas po danga nepradėtų pūti.

Taip, genėjimas baltagalvei „Becky“ yra labai naudingas:

• Nuolat: Šalindami nužydėjusius žiedus (vadinamasis deadheading), paskatinsite naujų pumpurų formavimąsi ir prailginsite žydėjimo laiką.
• Po pagrindinio žydėjimo: Jei po pirmojo gausaus žydėjimo visiškai nupjausite stiebus prie žemės ir patręšite, augalas dažnai vasaros pabaigoje pražys vėl.
• Rudenį/pavasarį: Senus stiebus galite nukirpti prie pat žemės rudenį arba palikti juos kaip apsaugą žiemai ir nukirpti anksti pavasarį prieš prasidedant vegetacijai.

Baltagalvės yra saulės vaikai. Gausiam žydėjimui joms reikia pilnos saulės (bent 6 valandų tiesioginės šviesos per dieną). Pavėsyje žydės menkai, o stiebai tįs ir guls. Dirva turėtų būti:

• Maistinga ir puveninga (pagerinta kompostu).
• Gerai drenuota – tai labai svarbu, nes šlapioje ir sunkioje dirvoje baltagalvės žiemą supūva.

Didžiausią pavojų, ypač jauniems ir šviežiai dygstantiems sodinukams, kelia šliužai ir sraigės. Jie gali sunaikinti šviežius ūglius per vieną naktį. Rekomenduojame:

• Reguliariai tikrinti augalus, ypač pavasarį.
• Naudoti ekologiškas granules nuo šliužų arba mechanines užtvaras.

Rečiau gali pasirodyti amarai (juodi taškeliai ant stiebų), kuriuos galima nuplauti vandens srove arba naudoti muilo tirpalo purškalą.

Sodinukus galite sodinti į sodą nuo pavasario iki rudens, tačiau geriausia tuo metu, kai jau negresia stiprios šalnos (paprastai nuo gegužės vidurio). Jei sodinuką gausite anksčiau:

1. Aklimatizacija: Leiskite augalui priprasti prie lauko sąlygų. Dieną išneškite jį į lauką į pusšešėlį, o nakčiai įneškite į vidų, jei gresia šalnos. Taip darykite apie savaitę.
2. Sodinimas: Iškaskite šiek tiek didesnę duobę nei vazonėlis. Į dugną įdėkite šiek tiek komposto.
3. Gylis: Sodinuką sodinkite tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazone – augalo „širdelės“ (skrotelės) užkasimas gali sukelti puvinį.
4. Laistymas: Po pasodinimo gausiai palaistykite.

Didžiagraižė baltagalvė (Leucanthemum x superbum) nėra laikoma toksiška žmonėms ar daugumai naminių gyvūnų (šunims, katėms). Todėl tai saugus pasirinkimas šeimos sodams. Vis dėlto labai jautriems asmenims kontaktas su lapais gali sukelti lengvą odos sudirginimą (kontaktinį dermatitą), todėl jautresniems žmonėms rekomenduojame dirbant mūvėti pirštines.

Sunkesnėse dirvose baltagalvės gali būti trumpaamžės. Tačiau dažnai jos tiesiog pasensta, kero vidurys sumedėja ir apmiršta (vadinamasis vidurio išplikimas). Sprendimas yra atjauninimas dalijant:

• Kas 3–4 metus pavasarį arba rudenį iškaskite visą kerą.
• Kastuvu padalinkite jį į mažesnes dalis.
• Seną sumedėjusį vidurį išmeskite, o iš naujo pasodinkite tik stiprias kraštines dalis.
• Taip grąžinsite augalui gyvybingumą ir jis vėl gausiai žydės.

Apatinių lapų geltimas gali turėti keletą priežasčių:

1. Vandens trūkumas: Augalas aukoja seniausius lapus, kad išgyventų.
2. Įmirkimas: Šaknys negali kvėpuoti (dažnesnė problema molingoje dirvoje).
3. Tankus sąžalynas: Jei keras per tankus, apatiniai lapai negauna šviesos ir natūraliai apmiršta. Tokiu atveju padės kero išdalijimas.

Baltagalvės nėra itin reiklios maisto medžiagoms, tačiau už tręšimą atsidėkos gausiu žydėjimu.

• Pavasarį: Aplink augalą įterpkite brandaus komposto.
• Sezono metu: Galite naudoti skystas trąšas žydintiems augalams.
• Įspėjimas: Nenaudokite trąšų su dideliu azoto kiekiu. Augalas užaugintų daug didžiulių žalių lapų, bet žydėtų labai mažai, o stiebai būtų linkę išgulti.

„Becky“ priklauso aukštesnėms veislėms. Užauga iki 70–90 cm aukščio (idealiomis sąlygomis net iki 1 metro), o kero plotis siekia apie 45–60 cm. Atsižvelkite į tai planuodami sodinimą ir nesodinkite jos gėlyno pačiame priekyje, kur ji užstotų mažesnius augalus.

Nors auginama pirmiausia dėl grožio, baltagalvių žiedlapiai yra valgomi ir gali būti puiki salotų, tortų ar vasaros gėrimų puošmena. Kai kuriose kultūrose jauni lapeliai dedami į salotas, tačiau jie turi gana ryškų, net kartoką skonį, kuris gali patikti ne visiems. Visada vartokite tik tuos augalus, kurie nebuvo apdoroti chemikalais.

Visiškai! Tai viena geriausių daugiamečių gėlių vasaros puokštėms.

• Kada skinti: Žiedus kirpkite, kai jie visiškai išsiskleidę, bet jų geltonas vidurys vis dar tvirtas, plokščias ir lygus (kai vidurys pradeda iškilti ir byrėti žiedadulkės, žiedas jau senesnis).
• Patvarumas: Vazoje išsilaiko šviežia nuo 7 iki 10 dienų.
• Patarimas: Nepamirškite pašalinti visų lapų, kurie būtų panardinti vandenyje, kad vanduo negestų.

Dėl savo neutralios baltos spalvos tinka beveik prie visko. Sukuria nuostabias kaimiško stiliaus (Cottage garden) kompozicijas. Puikūs kaimynai yra:

• Ežiuolės (Echinacea) ir Rudbekijos: Formų ir spalvų kontrastui.
• Šalavijai ir Veronikos: Mėlyna spalva gražiai dera su balta.
• Monardos: Laukinškesnei išvaizdai.
• Dekoratyvinės žolės: Kurios suteiks gėlynui lengvumo.