Kupstinė šluotsmilgė Goldtau

Ašuočių žiedai gėlynuose ir puokštėse patraukia savo lengvumu bei švelnumu. Visi ašuočiai mėgsta pilną saulę ir sausą, akmenuotą, gerai drenuotą dirvą. Kad gėlynuose atrodytų kuo natūraliau, verta juos sodinti po kelis laisvomis grupėmis kartu su kitais sausamėgiais daugiamečiais ir svogūniniais augalais. Tik tada išryškėja jų stiebai ir žiedynai, judantys net nuo menkiausio vėjo dvelksmo. Ašuotis Ponny Tails yra rūšis, kilusi iš Meksikos, Teksaso ir Patagonijos stepių. Orūs, tankūs plaukus primenančių švelnių lapų kerai primena ašutus. Lapai žali, link žiedų pereinantys į šiaudų spalvą. Tinkamoje vietoje pasisėja patys.

Graži žemesnė žolė, vertinama dėl ankstyvo atžėlimo ir lapų išsilaikymo iki pat žiemos. Žiedai gana neišvaizdūs, smėlio spalvos ir žaliuose keruose pasirodo tik vėliau vasarą ir rudenį. Lapų spalva ryškiai žalia. Puikus derinys su tokiomis rūšimis kaip kalninė mėta, gaura ar raudonėlis.

Kupstinė, stačiai auganti žolė. Labai anksti atželia. Dekoratyvi savo bendra vertikalia forma ir smulkiomis žiedų šluotelėmis, kurios pražysta sidabriškai pilkai, vasarą pagelsta ir pereina į smėlio spalvos atspalvį. Sodą puošia iki pat žiemos. Galite sodinti mišriuose gėlynuose arba naudoti kaip elementą, ritmiškai suskirstantį erdvę. Tinkama puokštėms ir džiovinimui.

Soruolės kilusios iš Rytų Azijos, kur auga pievose ir šviesiuose miškuose. Sudaro pusrutulio formos siaurų lapų kerus, kurie rudenį, kaip ir žiedai, dar nusispalvina. Tinka vazoms ir džiovinimui. Veislė Hameln yra viena patikimiausiai žydinčių vėsesniuose regionuose. Žiedynai iš pradžių turi švelnų rožinį atspalvį, vėliau nusidažo geltonai ruda ar rausvai ruda spalva.

Žolė, kilusi iš Šiaurės Amerikos prerijų regionų. Auga tankiais kereliais, virš kurių vasarą pastebimai iškyla stiebai su švelniais kvepiančiais žiedais. Geriausiai atrodo pasodinta grupėmis po kelis vienetus kartu su daugiametėmis gėlėmis.

Šluotsmilgė yra nereiklus vietinis varpinis augalas, kuris išlieka žalias ir žiemą. Gamtoje auga pievose ir miško laukymėse. Formuoja kompaktišką lapų kerą, iš kurio išauga švelnūs ploni stiebai su permatomais žiedų debesėliais. Prisitaiko ir prie sunkesnių sąlygų, tokių kaip sausas pavėsis ar sutankinta dirva, pakenčia ir užmirkimą. 'Goldschleier' turi labai smulkias varputes šviesiai geltonose šluotelėse. Žiedynas sudaro purų šviesiai geltoną debesį virš lapų kero.

Šluotsmilgė yra nereikli vietinė žolė, kuri išlieka žalia ir žiemą. Gamtoje auga pievose ir miško laukymėse. Formuoja tvarkingą lapų kerą, iš kurio išauga švelnūs, ploni stiebai su permatomais žiedų debesėliais. Prisitaiko ir prie sunkesnių sąlygų, tokių kaip sausas pavėsis ar sutankinta dirva, pakenčia ir užmirkimą. Čekiška veislė Pálava vertinama dėl ypač ilgo žydėjimo laiko nuo liepos iki spalio. Skirtingai nuo kitų veislių, jos žiedai sterilūs ir neformuoja jokių sėjinukų. Teigiama, kad iš visų šluotsmilgių ji geriausiai atlaiko sausrą.

Melsvė (Sesleria) yra vietinis varpinis augalas, augantis šiltesnėse vietovėse ant uolų ir saulėtų šlaitų. Jos privalumai – esant pakankamai drėgmės visžaliai lapai ir ankstyvas pavasarinis žydėjimas. Lapų spalva pilkai melsva. Ryškūs tamsūs žiedai palaipsniui išblunka iki smėlio spalvos. Gerai dera su pavasarinėmis svogūninėmis gėlėmis.

Graži, švelni žolė, kilusi iš Oklahomos ir Teksaso. Turi siaurus pilkšvai žalius lapus. Žiedai skleidžiasi puriais rausvos spalvos debesėliais, kurie virš gėlyno sukuria lengvo rūko įspūdį. Graži ir puokštėse.

Graži, švelni žolė, kilusi iš pietinių Šiaurės Amerikos dalių. Turi siaurus pilkšvai žalius lapus. Žiedai skleidžiasi puriais sodriai rausvos spalvos debesėliais, kurie virš gėlyno sukuria lengvo rūko įspūdį. Graži ir puokštėse.

Ašuočių žiedai gėlynuose ir puokštėse patraukia savo lengvumu ir švelnumu. Visos ašuočių rūšys mėgsta pilną saulę ir sausą, akmenuotą, gerai drenuotą dirvą. Kad gėlynuose atrodytų kuo natūraliau, geriausia juos sodinti po kelis laisvomis grupėmis kartu su kitais sausrai atspariais daugiamečiais ir svogūniniais augalais. Tik tada atsiskleidžia jų stiebai ir žiedynai, judantys net nuo menkiausio vėjo gūsio. Plaukuotoji ašuotė yra vietinė stepinė žolė, paplitusi ir kitur Pietų, Vidurio bei Rytų Europoje. Sudaro tvirtus pilkšvai žalius kerus su stačiais stiebais. Žiedai, primenantys smėlio spalvos ašutus, bręsdami atsikiša beveik horizontaliai nuo stiebo ir įdomiai susisuka.

Eragrostė kilusi iš Šiaurės Amerikos. Šios kerais augančios žolės lapai turi šiltą oranžiniai raudoną atspalvį. Tačiau tikrasis žavesys slypi kvapnių violetiškai rožinių žiedų šluotelių debesyse. Puikiai atrodo grupiniuose želdiniuose, kuriuos sugeba sušvelninti ir sujungti. Tam pačiam efektui ją naudojame ir puokštėse.

Soruolės kilusios iš Rytų Azijos, kur auga pievose ir šviesiuose miškuose. Formuoja pusrutulio formos siaurų lapų kerus, kurie rudenį, kaip ir žiedai, nusispalvina. Tinka vazoms ir džiovinimui. Veislė 'Hameln Gold' rudenį nusidažo aukso geltonumo spalva.

Nereikli vietinė, natūraliai auganti žolė, sukurianti tankų žalią kilimą. Jau gegužę išleidžia ilgus stiebus su švelniomis, mažų širdelių formos varputėmis. Labai efektingas jų judėjimas pučiant net menkiausiam vėjeliui. Būna graži iki rugpjūčio arba rugsėjo. Nužydėjusią patartina nukirpti. Puikiai tinka džiovinimui.

Blakstienotoji striepsnė laukiniu būdu auga saulėtuose ir šiltuose akmenuotuose šlaituose. Pražysta gegužės–birželio mėnesiais kreminėmis ar sidabriškai baltomis šluotelėmis, kurios nužydėdamos papilkėja ir dera su pilkšvai žaliais lapais. Floristams vertinga dėl ankstyvo žydėjimo ir panaudojimo tiek šviežia, tiek džiovinta.

Šluotsmilgė yra nereikli vietinė žolė, kuri išlieka žalia ir žiemą. Gamtoje auga pievose ir miško laukymėse. Formuoja tvarkingą lapų kerą, iš kurio išauga švelnūs, ploni stiebai su permatomais žiedų debesėliais. Prisitaiko ir prie sunkesnių sąlygų, tokių kaip sausas pavėsis ar sutankinta dirva, pakenčia ir užmirkimą. Veislės Schottland žiedai žydėjimo pradžioje būna rudi, vėliau pagelsta. Lapų kerai užauga iki 60 centimetrų, o žiedstiebiai – iki 120 cm.

Keras, stačiai auganti dekoratyvinė žolė. Labai anksti atželia. Dekoratyvi savo vertikalia forma ir švelniomis žiedų šluotelėmis, kurios pražysta sidabriškai pilkai. Išsiskiria baltai margintais lapais. Sodą puošia iki pat žiemos. Galite sodinti mišriuose gėlynuose arba naudoti kaip elementą, ritmiškai skaidantį erdvę. Tinka puokštėms ir džiovinimui.

Nereikli vietinė, natūraliai auganti žolė, sukurianti tankų žalią kilimą. Jau gegužę išleidžia ilgus stiebus su švelniomis, mažų širdelių formos varputėmis. Labai efektingas jų judėjimas pučiant net menkiausiam vėjeliui. Būna graži iki rugpjūčio arba rugsėjo. Nužydėjusią patartina nukirpti. Puikiai tinka džiovinimui.

Šluotsmilgė yra nereikli vietinė žolė, kuri išlieka žalia ir žiemą. Gamtoje auga pievose ir miško laukymėse. Formuoja tvarkingą lapų kerą, iš kurio išauga švelnūs, ploni stiebai su permatomais žiedų debesėliais. Prisitaiko ir prie sunkesnių sąlygų, tokių kaip sausas pavėsis ar sutankinta dirva, pakenčia ir užmirkimą. Tardiflora, po Pálavos, yra viena gausiausiai žydinčių šluotsmilgių. Žydi šiek tiek vėliau nei kitos.

Ašuotės žiedai gėlynuose ir puokštėse patraukia dėmesį savo lengvumu ir švelnumu. Visos ašuotės mėgsta pilną saulę ir sausą, akmenuotą, gerai drenuotą dirvą. Kad gėlynuose atrodytų kuo natūraliau, verta sodinti po kelis vienetus laisvomis grupėmis kartu su kitais sausamėgiais daugiamečiais augalais ir svogūninėmis gėlėmis. Tik tada išryškėja jų stiebai ir žiedynai, judantys nuo menkiausio vėjo dvelksmo. Žolė, natūraliai paplitusi Europoje, Vidurinėje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Formuoja tvirtus pilkai žalius kerus su stačiais stiebais. Žiedai – sidabriškai balti ašutai – primena ilgus plaukus.