Plokščiavarpė

Taip, tikrai! Chasmanthium latifolium yra viena geriausių žolių džiovinimui. Jos plokščios varputės, primenančios žuveles ar monetas, po išdžiovinimo puikiai išlaiko formą. Džiovinimui stiebus pjaukite pilnoje brandos stadijoje, kai jie pradeda keisti spalvą į bronzinę, ir pakabinkite „galva žemyn“ tamsioje bei vėdinamoje vietoje. Tačiau ji puikiai atrodo ir kaip šviežias priedas vasaros bei rudens puokštėse.

Turime jums gerų žinių – Chasmanthium latifolium (smilga) yra visiškai atsparus šalčiui. Jis priklauso 4a zonai, o tai reiškia, kad ištveria šalčius iki -34 °C. Mūsų lietuvišką žiemą jis ištveria be problemų ir nereikalauja jokio specialaus uždengimo ar žiemos apsaugos.

„Chasmanthium“ pasižymi ryškiu žiemos efektu. Nors rudenį jis sudžiūsta, jo lapai nusidažo gražiais aukso geltonumo atspalviais, o sausi žiedynai ant stiebų išlieka ilgai iki žiemos. Sode jis sukuria nuostabią struktūrą, kuri ypač išryškėja, kai ją padengia sniegas ar šerkšnas.

„Chasmanthium“ pradeda žydėti rugpjūčio mėnesį ir dekoratyvus išlieka iki spalio. Jo žiedynai kinta – iš pradžių jie būna gaiviai žali, vėliau palaipsniui pereina į žirnių, smėlio spalvą, o galiausiai į šiltus terakotos ir rudus tonus. Būtent šis spalvų kitimas yra labai patrauklus.

Kadangi natūraliai ji auga upelių pakrantėse ir drėgnuose miškuose, ji mėgsta pastovesnę drėgmę. Neleiskite dirvai aplink ją visiškai išdžiūti, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo ir karštomis vasaros dienomis. Tačiau kai gerai įsišaknija, ji tampa gana atspari.

Jei pasodinsite ją į maistingą, humusingą dirvą, papildomas tręšimas nebus būtinas. Pavasarį prie augalo pakanka užberti šiek tiek brandaus komposto. Tręšimas azotu gali lemti tai, kad augalas per daug ištįs ir išvirs į šonus.

Kaip ir daugumą dekoratyvinių žolių, „Chasmanthium“ genime tik ankstyvą pavasarį. Sausus stiebus ir lapus palikite per žiemą gėlyne – jie ne tik saugo augalą nuo šalčio ir drėgmės, bet ir šerkšnu pasidengę stiebai atrodo gražiai žiemos sode. Pavasarį (kovo/balandžio mėn.), prieš pradedant augalui želti, nupjaukite visą kerą žemai (apie 5–10 cm nuo žemės).

„Chasmanthium“ yra labai dėkingas ir sveikas augalas. Jis praktiškai neturi kenkėjų ir neserga ligomis. Jums nereikia bijoti nei amarų, nei miltligės. Vienintelis dalykas, kuris gali jam pakenkti, yra ilgalaikė sausra arba, atvirkščiai, nuolat užmirkusi (pelkėta) dirva, kurioje gali pradėti pūti šaknys.

Taip, tai įmanoma, jei vazonas bus pakankamai didelis ir pastatytas pavėsyje ar pusiau pavėsyje. Svarbu stebėti laistymą, nes vazone substratas džiūsta greičiau, o ši žolė to nemėgsta. Žiemai rekomenduojame vazoną apvynioti arba pastatyti apsaugotoje vietoje, kad neperšaltų šaknys.

„Chasmanthium“ (Chasmanthium latifolium) yra kilęs iš miškų, todėl tiesiog dievina pusiau pavėsį ar pavėsį. Ideali vieta jam – po medžiais arba šiaurinėje ar rytinėje namo pusėje, kur jo neveiks aštri vidurdienio saulė. Jei suteiksite jam pakankamai drėgmės, jis ištvers ir šviesesnę vietą, tačiau visiškoje sausroje ir karštyje augalas vargtų.

„Chasmanthium“ užauga iki 80–100 cm aukščio, todėl gėlyne sukuria ryškų, bet erdvų elementą. Jei planuojate masinį sodinimą, rekomenduojame 60 cm tarpus, kas atitinka maždaug 3–5 augalus kvadratiniame metre. Taip sukursite gražų, tankų sąžalyną.

Taip, „Chasmanthium“ nėra priskiriamas prie nuodingų augalų šunims ar katėms. Tai saugus pasirinkimas šeimos sodams. Be to, dėl standžių stiebų jis paprastai nevilioja gyvūnų kramtyti taip, kaip švelnios žolės.

Lengviausias būdas – kerų dalijimas. Kadangi tai ilgaamžis daugiametis augalas, kuris (remiantis mūsų patirtimi su šiuo kultivaru) savaime nepasėja, pavasarį galite iškasti senesnius kerus, padalyti kastuvu į mažesnes dalis ir pasodinti naujoje vietoje. Idealus laikas yra ankstyvas pavasaris, prieš pradedant augalui želti.