Tulpė Dream Touch

Pavasarinio dygimo ir žydėjimo metu tulpėms reikia vidutinio laistymo. Dirva neturėtų ilgam išdžiūti, tačiau būtina griežtai vengti stovinčio vandens, kuris greitai sukeltų svogūnų puvimą. Kai augalas nuvysta ir lapai sudžiūsta, jokio papildomo laistymo nereikia.

Tulpė „Dream Touch“ yra visiškai šalčiui atspari daugiametė gėlė (4a zona), kuri be problemų ištveria temperatūrą gerokai žemiau nulio, konkrečiai iki -34 °C. Todėl svogūnėlių žiemai iš dirvos iškasti nereikia. Jie lieka žemėje, kur per žiemą pailsi ir sukaupia jėgų kitam pavasariniam žydėjimui.

Kad tulpės gerai augtų ir būtų sumažinta grybelinių ligų (ypač pilkojo puvinio) rizika, sodindami laikykitės 10–15 centimetrų atstumo. Idealus tankumas yra nuo 50 iki daugiausiai 70 vienetų viename kvadratiniame metre. Didesnis tankumas trukdytų tinkamai oro cirkuliacijai aplink lapus.

Čia galioja viena labai svarbi taisyklė: niekada nepašalinkite žalių lapų! Apsiribokite tik paties žiedkočio nupjovimu iškart po to, kai nukrenta žiedlapiai. Taip išvengsite sėklų formavimosi ir paskatinsite visos energijos kaupimąsi tiesiai svogūnėlyje. Palikite lapus ant augalo tol, kol jie patys visiškai sudžius ir pagels – tik tada juos galite atsargiai pašalinti.

Įsigytus svogūnėlius, kuriuos gaunate prieš rudeninį sodinimą, labai svarbu laikyti sausoje ir vėsioje vietoje, kur užtikrinama gera oro cirkuliacija. Tai apsaugos nuo ankstyvo dygimo ir galimo pelėsio atsiradimo. Į lauko lysvę juos perkelkite tik tada, kai temperatūra stabiliai nukris.

„Dream Touch“ yra nuostabi 2019 metų naujiena, kuri tapo absoliučiu favoritu. Ji išsiskiria tamsiai violetiniais žiedlapiais, kurių krašteliai apvesti plonyčiu, skaisčiai baltu apvadu. Augalas užauga iki 40–50 centimetrų aukščio, o savo didelius elegantiškus žiedus skleidžia pavasarį, konkrečiai balandžio ir gegužės mėnesiais.

Taip, pavasarinio žydėjimo metu augalas labai aktyviai vilioja bites ir kitus naudingus apdulkintojus. Sodindami šią tulpę ne tik pagražinsite savo sodą ryškiomis spalvomis, bet ir prisidėsite prie vietos vabzdžių ekosistemos palaikymo.

Tulpės apskritai nėra valgomos, ir „Dream Touch“ veislė – ne išimtis. Visas augalas, o ypač svogūnas, turi alkaloidų, kurie gali būti toksiški tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnėliams (ypač šunims ir katėms). Prarijus gresia nemalonūs virškinimo sutrikimai, todėl svogūnus reikia laikyti ir sodinti jiems nepasiekiamoje vietoje.

Ne, „Dream Touch“ veislės žiedai nekvepia. Augalas nėra aromatingas, visą savo patrauklumą jis sutelkia tik į vizualinę pusę – nuostabius ir nepakartojamus tamsiai violetinius žiedus su kontrastingais baltais apvadais.

Šis kultivaras priskiriamas prie taip vadinamų trumpaamžių daugiamečių augalų. Tinkamai prižiūrint – ypač jei pavasarį leisite lapams natūraliai nudžiūti ir auginsite augalą tinkamoje humusingoje dirvoje – svogūnėliai lysvėje išliks kelerius metus iš eilės ir džiugins jus savo žiedais.

Tulpių svogūnėlius rekomenduojame sodinti rudenį, idealu – nuo rugsėjo iki lapkričio, kai nebėra didelių karščių. Sodinkite juos visada plačiąja (plokštesne) dalimi į apačią, 10–15 centimetrų gylyje. Svarbu pasirinkti laiką prieš prasidedant pirmosioms stiprioms šalnoms, kad svogūnėliai dirvoje spėtų gerai įsišaknyti.

Žinoma, tulpes galima sėkmingai auginti ir dideliuose vazonuose ar loveliuose. Tačiau inde dugne turi būti pakankamai drenažo angų ir kokybiškas drenažo sluoksnis, kad vanduo jame jokiu būdu nestovėtų. Taip pat nepamirškite, kad svogūnėliams, kad jie pražystų, reikia pereiti šaltąjį žiemos laikotarpį, todėl per žiemą indus reikėtų palikti lauke.

Šiai violetinei-baltai gražuolei geriausiai sekasi saulėtoje vietoje arba nedideliame pavėsyje. Svarbiausia – dirvožemio kokybė: jis turi būti priemolio, turtingas humuso ir, svarbiausia, laidus vandeniui. Venkite sodinimo per sunkioje ir nuolat drėgnoje dirvoje, kur kyla pavojus svogūnėliui supūti arba užsikrėsti pelėsiu.

Jei ant žalių lapų pastebite nenatūralų dryžuotumą, dėmes ar deformacijas, greičiausiai augalą užpuolė mozaikos virusas. Tokiu atveju būtina užkrėstus augalus kartu su svogūnais laiku ir visiškai iškasti iš lysvės bei sunaikinti (išmesti su komunalinėmis atliekomis, o ne į kompostą), kad virusas neplistų į sveiką sodinamąją medžiagą.

Jei svogūnėliai žemėje pūva, dažniausia priežastis yra sodinimas į per sunkią, molingą ir nepralaidžią dirvą, kuri sulaiko per daug vandens. Tokiomis drėgnomis sąlygomis greitai atsiranda fuzariozė (svogūnėlių puvinys). Norėdami išvengti šios problemos, svogūnėlius visada sodinkite į laidžią priemolio dirvą ir griežtai venkite vietų, kuriose kaupiasi stovintis vanduo.

Taip, šis kultivaras yra idealus skynimui pavasarinėms puokštėms! Dėl savo 40–50 cm aukščio ir tvirtų stiebų vazoje jis išsilaiko gana ilgai. Tačiau džiovinimui šios tulpės visiškai netinka, nes prarastų savo formą ir spalvą.

Tarp pagrindinių grėsmių yra pilkasis pelėsis (Botrytis cinerea) ir svogūnėlių fuzariozė. Šias grybelines ligas geriausiai galima prevenciškai stabdyti sodinant į gerai laidžią dirvą ir laikantis tinkamo sodinimo atstumo, kuris užtikrina gerą oro cirkuliaciją. Kita rizika – virusinė mozaikos liga.