Tulpė Palmyra

Tulpė „Palmyra“ elgiasi labiau kaip trumpaamžė daugiametė gėlė. Pilnaviduriai ir dideli kultivarai dažnai po kelerių metų gėlyne linkę išsekti, tapti vadinamaisiais „aklaisiais“ ir nebežydėti visa jėga. Kad ji kuo gražiau žydėtų ir kitais metais, po žydėjimo rekomenduojama leisti lapams visiškai nudžiūti, o vasarą svogūnėlius iškasti iš dirvos. Leiskite jiems pailsėti sausoje vietoje, o rudenį vėl pasodinkite. Tuo pačiu metu galite atskirti mažus svogūnėlius vaikučius ir taip natūraliai pasidauginti augalą.

Didžiausias svogūninių augalų priešas po žeme yra pelėnai ir kiti graužikai, kuriems svogūnėliai yra mėgstamas maistas. Efektyvi prevencija nuo šių kenkėjų – svogūnėlių sodinimas į specialius vielinius arba tvirtus plastikinius krepšelius, pro kuriuos graužikai jų tiesiog nepasieks.

Tulpės gali būti jautrios tam tikroms grybelinėms ir virusinėms ligoms. Dažniausiai pasitaikančios yra pilkasis puvinys (Botrytis cinerea), fuzariozė arba tulpių mozaikos virusas.

Pagrindas prevencijai – neperlaistyti dirvos ir užtikrinti gerą jos laidumą. Jei pastebėtumėte virusinės mozaikos požymius (netaisyklingi šviesūs ruožai ant anksčiau visiškai nusispalvinusių žiedų), užkrėstus augalus kartu su svogūnėliais būtina laiku pašalinti ir sunaikinti, kad liga neplistų.

Tulpių svogūnėlių rudenį jokiu būdu neiškaskite – jie sodinami būtent rudenį, kad prieš prasidedant šalčiams spėtų įsišaknyti dirvoje. Tulpė „Palmyra“ yra itin atspari šalčiui, be problemų ištveria temperatūrą iki -34 °C (4a atsparumo šalčiui zona). Tad atšiaurią žiemą ji be jokio vargo peržiemoja tiesiog gėlyne ir nereikalauja jokios papildomos apsaugos ar uždengimo.

Pavasarinio augimo ir žydėjimo metu tulpei reikia saikingo laistymo, ypač jei lauke sausa. Svarbu, kad dirva nebūtų nuolat užmirkusi, svogūnėlis neturi „stovėti“ vandenyje. Vasarą, kai tulpė baigia vegetaciją ir ilsisi, priešingai – ji teikia pirmenybę sausesnei dirvai, kad svogūnėliai žemėje nepradėtų pūti.

Kai tik gausite svogūnėlius, o tinkamas laikas sodinti dar neatėjo (pavyzdžiui, per anksti arba per šilta), laikykite juos sausoje, tamsioje ir vėsioje vietoje, kur yra gera oro cirkuliacija. Puikiai tiks sausas rūsys ar vėsus garažas. Venkite vietų, kuriose yra didelė drėgmė, kad svogūnėliai nepradėtų per anksti dygti arba pelyti.

Žinoma! Tulpė „Palmyra“ yra visiškai nereiklus augalas, kuris džiugins net pradedančiuosius sodininkus. Jei laikysitės tinkamo sodinimo gylio ir laiko, jai nereikės jokios specialios priežiūros. Be to, augalo nereikia genėti ar tvirtinti prie atramų.

Taip, tulpės gali būti sėkmingai auginamos vazonuose, o tai idealiai tinka mažesnėms terasoms ar balkonams. Svarbu naudoti pakankamai didelį vazoną su drenažo skylutėmis dugne. Būtinas kokybiškas drenažo sluoksnis (pvz., keramzitas ar akmenukai).

Į vieną vazoną svogūnėlius galite sodinti šiek tiek tankiau nei gėlyne (taip vadinamas „lazanijos“ metodas), kad susidarytų itin vešlus ir įspūdingas kerelis. Žiemą pasirūpinkite, kad vazone esanti žemė visiškai neįšaltų ir nebūtų be reikalo permirkusi.

Tulpės „Palmyra“ svogūnėliai sodinami tik rudenį. Idealūs sodinimo mėnesiai yra rugsėjis, spalis ir lapkritis, kol dirva dar nėra įšalusi.

Norėdami pasiekti geriausių rezultatų, laikykitės šių taisyklių:

• Sodinimo gylis: svogūnėlius sodinkite 10–15 cm gylyje.
• Atstumai: tarp atskirų svogūnėlių palikite 10–15 cm tarpus.
• Tankumas: vienam kvadratiniam metrui rekomenduojame sodinti maždaug 50–70 svogūnėlių.

Dėl sodrios tamsiai bordinės spalvos „Palmyra“ sukuria nuostabų ir dramatišką kontrastą šviesiems pavasariniams augalams. Ypač įspūdingai ji atrodo šalia kreminės baltos ar šviesiai geltonos spalvos narcizų. Taip pat puikiai dera su smulkesnėmis šviesiomis pavasarinėmis daugiametėmis gėlėmis, suteikdama joms reikiamo gylio ir elegancijos.

„Palmyra“ geriausiai auga saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje. Kalbant apie dirvą, jai reikia humusingos, priemolinės ir svarbiausia – laidžios žemės. Laidumas yra itin svarbus – jei dirvoje užsilaikys drėgmės perteklius, svogūnėliai gali pradėti pūti.

Taip, „Palmyra“ puikiai tinka skynimui! Jos tamsūs, bijūnus primenantys žiedai suteikia bet kokiai puokštei išskirtinumo ir elegancijos. Kad žiedai vazoje išsilaikytų kuo ilgiau, rekomenduojame stiebus pjauti tada, kai pumpurai pradeda nusispalvinti, bet dar nėra visiškai išsiskleidę. Taip užtikrinsite, kad namuose jie išliks švieži kuo ilgiau.

Šis reiškinys, vadinamas tulpės „aplimimu“ (aklumą), rodo tam tikrą augalo problemą. Taip gali nutikti, jei svogūnėlis jau yra per daug išsekęs ir mažas (žr. rekomendacijas dėl kasimo vasarai) arba dirvoje tiesiog nepakanka maistinių medžiagų iš praėjusio sezono. Priežastis taip pat gali būti per seklus sodinimas, saulės trūkumas arba perlaistymas. Norėdami ištaisyti padėtį, leiskite lapams natūraliai nudžiūti (kad maistinės medžiagos pereitų į svogūnėlį), patręškite dirvą kalio ir fosforo trąšomis, o vasarą svogūnėlius išimkite iš žemės, kad rudenį pasodintumėte giliau į pailsėjusią dirvą.

Tulpė „Palmyra“ yra nuostabi pilnavidurė veislė, kurios žiedai iš pirmo žvilgsnio primena bijūnus. Ji užauga nuo 30 iki 45 cm aukščio ir žydi pavasarį, paprastai balandžio ir gegužės mėnesiais.

Nors ją dažnai vadina juodąja tulpe, iš tikrųjų jos spalva yra labai tamsi bordo su subtiliais raudonais atspalviais. Klientams siunčiame didžiausius svogūnėlius (12/+ dydžio), kurie garantuoja stiprius ir sveikus žiedus.

Ne, veislė „Palmyra“ nepriklauso aromatingoms veislėms, jos žiedai nekvepia. Be to, šios veislės žiedai nevilioja bičių ar kitų apdulkintojų. Tai pirmiausia dekoratyvinis augalas, žavintis savo vizualumu. Vis dėlto, norėdami sode skatinti biologinę įvairovę, šalia galite pasodinti, pavyzdžiui, žydres ar krokus, kuriuos bitės pavasarį labai mėgsta.