Mėta After Eight

Sėkmingam auginimui rinkitės saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą, kur augalas gaus pakankamai natūralios šviesos. Dirva pasirinktoje vietoje turėtų būti priemolio ir turtinga humuso, o tai padės išlaikyti drėgmę. Puikiai tinka prieskoninių žolelių lysvėms, kaip apatinis sluoksnis po aukštesniais krūmais su panašiais poreikiais arba tiesiog kaip aromatingas sodo takelių apvadas.

Žinoma, auginimas vazonuose yra netgi idealus pasirinkimas, ypač jei norite visiškai kontroliuoti jos vešlų augimą. Rinkitės pakankamai didelį ir gilų vazoną su drenažo skylutėmis dugne. Naudokite kokybišką humusingą substratą ir nepamirškite dažniau laistyti. Dirva vazone džiūsta kur kas greičiau nei lysvėje, o mėtai geras augimas reikalauja pakankamai drėgmės.

Mėta yra tikrai labai gyvybingas daugiametis augalas, kuris lengvai ir greitai plinta aplinkui savo požeminėmis atžalomis. Jei sodinate ją tiesiai į atvirą gruntą, rekomenduojame naudoti patikimus šaknų barjerus. Pavyzdžiui, galite panaudoti seną plastikinį vazoną nupjautu dugnu, įkasti jį į žemę ir pasodinti sodinuką į jį. Taip išlaikysite augalą vienoje vietoje ir išvengsite nekontroliuojamo plitimo sode.

Jei turite kokybišką, maistinių medžiagų kupiną sodo dirvą, tręšimas visiškai nebūtinas. Mėta yra labai nereikli. Kad maksimaliai paskatintumėte vešlų augimą, pavasarį prie šaknų pakaks pridėti sluoksnį gerai perpuvusio sodo komposto. Jei auginate ją vazone, retkarčiais galite įpilti silpnų natūralių trąšų žolelėms, tačiau nepersistenkite, kad mėta neprarastų savo būdingo aromato.

Mėta tiesiog dievina nuolat vidutiniškai drėgną žemę. Todėl laistykite reguliariai, ypač karštais vasaros mėnesiais ir jei augalą auginate vazone. Tačiau saugokitės, kad augalas nestovėtų nuolatiniame vandenyje be drenažo galimybės, nes tai gali sukelti šaknų puvimą. Idealu palaikyti substratą tokį, kad jis visada būtų šiek tiek drėgnas palietus.

Dėl šios veislės peržiemojimo jums nereikia visiškai nerimauti. Augalas yra visiškai atsparus šalčiui ir ištveria iki neįtikėtinų minus dvidešimt aštuonių laipsnių Celsijaus temperatūros (atitinka 5a klimato zoną). Rudenį antžeminė dalis natūraliai sunyksta ir sudžiūsta. Šaknys dirvoje saugiai peržiemoja, o ankstyvą pavasarį tereikia pašalinti sausus, negyvus stiebus, kad naujas augalas turėtų erdvės augti.

Idealus atstumas sodinant šią mėtų veislę yra maždaug 40 centimetrų. Tai užtikrins augalams pakankamai vietos sveikai vystytis ir, svarbiausia, leis be trikdžių cirkuliuoti orui. Geras oro srautas aplink lapus padeda palaikyti augalą puikios būklės ir yra puiki prevencija nuo galimo pelėsio drėgnais laikotarpiais.

Tikrai taip! Nuo liepos iki rugsėjo mėnesio stiebų viršūnėse pasirodo nuostabūs smulkūs rausvi ir violetiniai žiedynai. Šie žiedai ne tik gražiai atrodo, bet ir yra tikras magnetas apdulkintojams. Mėtai pražydus, jūsų sodas atgis ir pritrauks gausybę bičių, kamanių bei drugelių, o tai puikiai prisidės prie bendros biologinės įvairovės jūsų aplinkoje.

Ši veislė garsėja savo nepakartojamu šokoladiniu mėtų aromatu ir skoniu. Jos valgomi lapeliai puikiai tinka gaivinti šaltuosius gėrimus, ruošti vasariškus kokteilius ar naminius sirupus. Taip pat puikiai tinka kaip vaisių salotų, ledų ir įvairių saldžių desertų dekoracija bei pagardas. Šokoladinių mėtų derinių gerbėjai bus tiesiog sužavėti!

Taip, tai netgi fantastiškas ir labai originalus priedas! Tvirti mėtų stiebai užauga iki 40–60 centimetrų aukščio ir kartu su patrauklia, šiek tiek rausva lapija sukuria kvapnią ir originalią žalumą vazoms. Jos puikiai pagyvina vasariškas puokštes ir visai kompozicijai suteikia nuostabiai gaivų mentolio aromatą.

Žinoma, džiovinimas yra tradicinis ir puikus būdas išsaugoti derlių šaltesniems mėnesiams. Skinkite visus stiebus sausu oru, geriausia – prieš pat žydėjimą. Suriškite juos į mažus, laisvus ryšulėlius ir pakabinkite žiedynais į apačią pavėsingoje, vėdinamoje ir sausoje vietoje. Venkite džiovinimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes žolelė prarastų savo vertingą spalvą ir eterinius aliejus. Išdžiovintą mėtą laikykite sandariame inde.

Mėtą galite ir netgi turėtumėte skinti nuolat visą sezoną. Nebijokite reguliariai trumpinti stiebų, nes genėjimas skatina naujų, šviežių lapelių augimą, todėl augalas gražiai ir tankiai išsišakoja. Intensyviausią aromatą lapeliai turi prieš pat augalui pradedant žydėti. Genėjimui naudokite švarias žirkles ir visada kirpkite šiek tiek aukščiau lapų išsišakojimo.

Labiausiai tikėtina, kad tai mėtinis lapgraužis, kuris yra praktiškai vienintelis įprastas kenkėjas, mėgstantis paskanauti šiuo prieskoniniu augalu. Apsauga, laimei, labai paprasta ir nereikalauja jokių chemikalų. Pakanka vabalus tiesiog rankomis surinkti nuo stiebų ir sunaikinti. Todėl reguliariai tikrinkite apatinę lapų pusę, kad išvengtumėte didesnių pažeidimų.

Mėta yra viena iš tų žolelių, kurios dauginasi neįtikėtinai lengvai ir tai tikrai gali padaryti kiekvienas. Greičiausias būdas yra kerų dalijimas (senesniems augalams) arba iškasimas ir požeminių atžalų atskyrimas, kurios jau turi savo šakneles. Šį darbą geriausia atlikti ankstyvą pavasarį arba rudenį. Naujai atskirtas dalis tereikia tiesiog pasodinti į drėgną dirvą ir reguliariai laistyti.

Ši problema gana dažnai pasitaiko auginant mėtas ir reiškia, kad augalui trūksta reguliaraus genėjimo. Jei leisite jai tiesiog augti, ji linkusi ištįsti į viršų ir prarasti apatinius lapus. Sprendimas – radikalesnis atjauninamasis genėjimas. Nebijokite stipriai patrumpinti stiebų – augalas labai greitai sureaguos ir pradės formuoti naują, tankią lapiją nuo pat apačios.