Rozmarinas Blue Winter

Reguliarus genėjimas svarbus tam, kad krūmelis apačioje nepradėtų medėti ir plikti. Pavasarį ir vasarą galite reguliariai skabyti jaunus ūglius, taip paskatindami tankų šakojimąsi. Pagrindinį formavimo genėjimą rekomenduojama atlikti kiekvienais metais iškart po žydėjimo. Tačiau būkite atsargūs ir negenėkite iki senos medienos, nes iš jos augalas gali nebeatželti.

Rozmarinas yra tipiška Viduržemio jūros žolelė, puikiai pakelianti sausrą. Todėl laistykite jį labai saikingai. Gėlyne jam dažniausiai užtenka natūralių kritulių, o jūsų dėmesio prireikia tik itin ilgais sausros periodais. Vazone tarp laistymų visada leiskite substratui pakankamai išdžiūti. Didžiausias rozmarino priešas yra perlaistymas.

Svarbiausia – puikus dirvožemio laidumas. Rozmarinui nereikia maistingos žemės, jam kur kas labiau tinka skurdi, smėlėta ar akmenuota dirva. Sodinat į atvirą gruntą ar vazoną, būtina dugne įrengti drenažo sluoksnį iš akmenukų, žvyro ar keramzito. Įprastą substratą būtinai pagerinkite įmaišydami smėlio ir smulkaus žvyro.

Šis kultivaras išsiskiria padidėjusiu atsparumu šalčiui. Apsaugotoje vietoje su puikiu drenažu jis gali ištverti šalčius iki -10 °C (8a atsparumo šalčiui zona). Vis dėlto, žiemai rekomenduojame jį prevenciškai pridengti eglišakėmis. Jei auginate vazone, saugiau jį prieš pirmąsias šalnas įnešti į šviesią ir vėsią patalpą, kurios temperatūra 5–8 °C.

Kadangi rozmarinas išauga į gana stambų krūmą, jam reikia pakankamai vietos aplinkui, kad sveikai augtų ir gerai cirkuliuotų oras. Rekomenduojamas atstumas tarp augalų – 50 cm. Sodindami didesniame plote, skaičiuokite maždaug 4 augalus vienam kvadratiniam metrui.

„Blue Winter“ rozmarinas džiugins jus smulkiais, šviesiai mėlynais žiedeliais nuo balandžio iki birželio mėnesio. Šie žiedai itin traukia vabzdžius. Jūsų sode jie taps nenugalimu magnetu bitėms, kamanėms ir kitiems naudingiems apdulkintojams, kuriems suteiks vertingo pavasarinio maisto.

Taip, vaistinis rozmarinas yra visiškai valgoma ir puiki žolelė, ideali pagardinti keptą mėsą, bulves ar žolelių marinatus. Įprastas auginimas sode nekelia pavojaus šunų ir kačių sveikatai, augalas nėra toksiškas. Vis dėlto, dėl stiprių eterinių aliejų gyvūnai neturėtų ėsti šios žolelės dideliais kiekiais.

Kultivaras „Blue Winter“ pasižymi ir didele estetine verte. Jo nuostabiai kvepiančios, visžalės šakelės yra fantastiškas žalumos priedas skintų gėlių puokštėms, kuriose vazoje išlieka šviežios labai ilgai. Taip pat puikiai tinka gaminant ilgalaikes sausas dekoracijas, pavyzdžiui, vainikus, rudenines kompozicijas ar naminius kvapnius mišinius (potpourri).

Tikrai taip! Rozmarinas yra tiesiog sukurtas auginti vazonuose. Pasirinkite pakankamai didelį vazoną su drenažo anga ir nepamirškite storo drenažo sluoksnio. Sezono metu laikykite vazoną kuo saulėtesnėje vietoje. Didelis tokio auginimo privalumas – lengvas žiemojimas: indą tiesiog pernešite į vėsų koridorių, apsaugotą nuo šalčio.

Rozmarinas mėgsta saulę ir šilumą, nes yra kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Geriausiai jis augs visiškai saulėtoje vietoje, kuri yra gerai apsaugota nuo šalto žiemos vėjo, pavyzdžiui, idealioje vietoje prie pietinės namo sienos. Dirvožemis turėtų būti skurdesnis ir labai laidus vandeniui.

Rozmarinas yra tobulas pagrindas sausamėgiams ir Viduržemio jūros stiliaus gėlynams. Jis turi tokius pačius auginimo reikalavimus kaip levandos, čiobreliai, dašiai ar raudonėliai, todėl galite drąsiai auginti juos šalia vienas kito. Jis taip pat fantastiškai atrodo žvyro gėlynuose greta dekoratyvinių žolių ir žemesnių sausamėgių daugiamečių augalų.

Jaunas šakeles skubiam naudojimui virtuvėje galite nuolat skinti ištisus metus, kadangi augalas žaliuoja ir žiemą. Tačiau jei norite rozmariną išdžiovinti atsargoms, geriausias laikas derliui nuimti yra prieš pat pavasarinį žydėjimą, kai lapeliuose būna didžiausia aromatinių medžiagų ir eterinių aliejų koncentracija.

Kadangi gaunate jau suaugusį sodinuką, greičiausias dauginimo būdas yra stiebų auginiai. Geriausias laikas dauginti – pavasario pabaiga. Nupjaukite apie 10 cm ilgio nežydintį jauną ūglį, nuo apatinio trečdalio pašalinkite lapelius ir įsmeikite į drėgną smėlio ir dauginimo substrato mišinį. Įsišaknijimas trunka apie mėnesį.

Jei ant pilkšvai žalių lapelių pastebėsite miltuotą baltą apnašą, greičiausiai tai grybelinė liga, vadinama tikrąja miltlige. Ji dažniausiai atsiranda esant dideliam drėgmės lygiui, dažnam perlaistymui ir prastai oro cirkuliacijai. Pažeistas dalis nukirpkite, augalą laistykite tik prie šaknų, o esant stipriam užkrėtimui – naudokite fungicidą.

Smulkūs vabzdžiai, primenantys mažus baltus drugelius ir pakylantys palietus augalą, yra kenkėjai, vadinami baltasparniais. Jie dažnai įsitaiso apatinėje lapų pusėje, kur siurbia sultis. Padeda augalo nupurškimas stipresne vandens srove (jei lauke šilta), geltonų lipnių gaudyklių iškabinimas šalia krūmelio arba ekologiškų purškalų aliejaus pagrindu naudojimas.

Dažniausia ir rimčiausia priežastis yra šaknų perlaistymas. Rozmarinas netoleruoja nuolatinės drėgmės. Jei jis stovi sunkioje dirvoje arba vazone su vandens pilnu padėkliuku, šaknys nustoja kvėpuoti ir pradeda pūti. Patikrinkite, ar substratas išdžiūvo, ir užtikrinkite gerą vandens nutekėjimą. Lengvas parudavimas ties pagrindu taip pat gali būti natūralus senėjimo ir šakų sumedėjimo procesas.

Gausite gražų, jau paaugusį sodinuką vazonėlyje, kurį galite iškart sodinti į pasirinktą vietą sode arba į didesnį indą. Suaugęs šis kultivaras pasiekia 80–100 cm aukštį. Jis formuoja vešlius, aromatingus krūmelius su pilkšvai žaliais lapeliais, kurie savo grožį išlaiko ir žiemą.